Linas Jonauskas. Žmonės neturi būti baudžiami už buvimą gamtoje

Linas Jonauskas. Žmonės neturi būti baudžiami už buvimą gamtoje

Seimui, Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai pateikta peticija „Už teisę būti gamtoje!“. Ją vos per savaitę pasirašė beveik 10 000 žmonių, raginančių institucijas kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, nutolusių nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paskelbė, kad pirmadienį posėdyje Vyriausybė svarstys galimus judėjimo kontrolės atlaisvinimo variantus. Viliuosi, kad bus atsižvelgta į žmonių prašymą leisti judėjimą tarp savivaldybių tiems, kurie vyksta leisti laisvalaikį gamtoje, ir griežtų suvaržymų bus atsisakyta. Šiandien taikomi apribojimai išties yra neadekvatūs. Šiuo metu daugybė žmonių, vykstančių pasivaikščioti į parkus, pažintinius takus policijos yra ap ...

Linas Jonauskas: nemokamas žvejo mėgėjo bilietas iki 18 metų prisidėtų ir prie nepilnamečių nusikalstamumo mažinimo

Linas Jonauskas: nemokamas žvejo mėgėjo bilietas iki 18 metų prisidėtų ir prie nepilnamečių nusikalstamumo mažinimo

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo išplėsti nemokamos mėgėjų žvejybos teisę ir suteikti galimybę ja naudotis asmenims iki 18 metų. Pasak Lino Jonausko, mėgėjiškos žvejybos, kaip sveikatai palankios laisvalaikio leidimo formos, populiarinimas tarp nepilnamečių galėtų turėti itin teigiamą efektą. Ne visi tėvai turi galimybes nupirkti vaikams žvejybos bilietą, todėl, manau, kad nemokama galimybė mėgėjiškai žvejoti iki pat pilnametystės ne tik turėtų teigiamą poveikį. „16 –17 metų paaugliai dažniausiai dar yra išlaikomi tėvų, neturi savo pajamų, daug laiko leidžia su draugais arba namuose prie kompiuterių. Pastebima, kad nusikalstamumas tarp tokio amžiaus nepilnamečių yra didžiausias. Daugelis psichologų pabrėžia, kad viena iš nusikalstamo paauglių elgesio priežasčių ...

Seimas pritarė Lino Jonausko siūlymui įteisinti žvejybos bei medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate

Seimas pritarė Lino Jonausko siūlymui įteisinti žvejybos bei medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate

Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime nario Lino Jonausko parengtoms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama Žuvinto biosferos rezervate įteisinti žvejybos bei medžioklės draudimą. Toliau šios pataisos bus svarstomas Aplinkos apsaugos komitete. Neatsakingai nueinančios Vyriausybės pakeistos nuostatos išplėtė galimybę žvejoti Žaltyčio ežere, paversdamos saugomos teritorijos prieigas „automobilių rezervatu“ ir tokiu žvejų sambūriu vandens telkinyje, kad jame nebeliko vietos paukščiams. „Neatsakingai nueinančios Vyriausybės pakeistos nuostatos išplėtė galimybę žvejoti Žaltyčio ežere, paversdamos saugomos teritorijos prieigas „automobilių rezervatu“ ir tokiu žvejų sambūriu vandens telkinyje, kad jame nebeliko vietos paukščiams. Taip pat iki šiol yra likę daug neaiškumų dėl medžioklės galimybių biosf ...

Socialdemokratas L. Jonauskas kritikuoja Vyriausybės programos aplinkosaugos dalį: nėra ambicijų

Socialdemokratas L. Jonauskas kritikuoja Vyriausybės programos aplinkosaugos dalį: nėra ambicijų

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad aplinkosauginė Vyriausybės programos dalis panašėja labiau į privalomų europinių reikalavimų perrašymą, nei į ambicingą planą, o naujajai Vyriausybei siūlo imtis Nacionalinės miškų strategijos. Pasak socialdemokrato, pačioje programos pradžioje iškeliamas abejotinas tikslas, kad „mūsų vaikai ir ateities kartos turėtų tas pačias galimybes, tuos pačius gamtinius išteklius, tokią pat švarią ir turtingą gamtą, kaip ir mes šiandien“. Tikslas turi būti ne išlaikyti esamą situaciją, o stengtis ją reikšmingai pagerinti. „Vargu, ar tikrai norime likti esamoje situacijoje, kai Lietuvą nuolat krečia ekologinės katastrofos, vandens ir oro tarša didėja, kyla grėsmė saugomoms teritorijoms ir rūšims, pereikvoti žuvų ištekliai. Tikslas turi būti ne išlaikyti esamą situaciją, o stengtis ją reikšmingai pagerinti“, – pažymi L ...

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. –  nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...

Close