finansai Archives - Page 2 of 6

Julius Sabatauskas. Infliacija ryja ne tik gyventojų pajamas, bet ir santaupas. Kodėl tyli valdantieji?

Paskelbti sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad dabartiniais valdančiaisiais nusivilia vis daugiau gyventojų. „Vilmorus“ duomenimis, jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už tris dabar valdančias partijas balsuotų apie 20 procentų rinkėjų, o už tris stipriausią palaikymą turinčias opozicines partijas – 32,8 procento rinkėjų arba daugiau nei pusantro karto daugiau nei už valdančiuosius. Sociologų įžvalgos tiesiogiai parodo, kaip konservatorių-liberalų valdžios sprendimai atliepia žmonių lūkesčius. Akivaizdu, kad valdantieji atitolę nuo visuomenės realijų ir poreikių, o savo sprendimus dėlioja pagal savo matymą ir interesus. Todėl jiems atrodo nesuprantama, kaip galima nesidžiaugti pasienyje augančia Didžiąja Bilotaitės siena, apribotu importu, reeksportuojamų krovinių triukšmo nebetrikdoma klaipėdiečių ramybe bei gyventojų taupomu iškastiniu kuru. Tuo ...

Vyriausybės pasyvumas dėl degalų kainų lems ilgalaikę žalą ir biudžetui, ir žmonėms

Lenkijai įvedus vadinamąjį antiinfliacinį skydą, t. y. sumažinus akcizą ir PVM kurui, degalų kainos šioje kaimyninėje šalyje smarkiai atpigo. Degalinės Lietuvoje praneša apie staiga sumenkusias kuro pylimo apyvartas. „Degalinės virsta užkandinėmis – vairuotojai čia užsuka pasistiprinti pakeliui į „lenkišką rojų“. Šis procesas turės ilgalaikių sunkių pasekmių Lietuvos biudžetui. Lietuvos degalinės nebetraukia ir tranzitu važiuojančių vežėjų. Turime suprasti, kad tai nėra tik laikina „krizelė“. Lenkijos degalinės dalina vežėjams lojalumo korteles, kad kuro pylimasis Lenkijoje taptų ilgalaikiu įpročiu. Taigi ir situacijai pasikeitus vežėjai nesugrįš į Lietuvos degalines“, – įspėja socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas. „Gal šiuo metu mūsų valdžiai, kaip sakoma „ne tas galvoj“, bet pasyvumas, kurį demonstruoja dabartiniai valdantieji kainų kl ...

R. Budbergytė A. Armonaitę kaltina neveiklumu: ministrė tik tingiai stebi, kaip žlunga eksportas

Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) ragina kuo greičiau parengti naują eksporto strategiją, nes verslams lig šiol neaišku, ką planuoja Vyriausybė, Lietuvai netekus Kinijos ir kitų rinkų. R. Budbergytė sako, kad EIM iki šiol oficialiai skelbia, kad Kinija – „didžiausią eksporto potencialą" Lietuvai turinti rinka. Parlamentarė kritikuoja EIM vadovaujančią Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę dėl to, kad ši ir jai pavaldžios ministerijos įstaigos „atsisako veikti". „EIM interneto svetainėje iki šiol kabo pageltusios Lietuvos eksporto plėtros 2014-2020 gairės, kuriose Kinija įvardijama kaip viena iš „didžiausią eksporto potencialą" turinti tikslinė rinka. Akivaizdu, kad ši Vyriausybė dar nesureagavo į dėl Pekino suvaržymų atsiradusius dramatiškus pokyčius. Ir, atrodo, nežada to daryti: susitikime ...

Socialdemokratai A. Armonaitę kaltina neveiklumu ir reikalauja apskaičiuoti, kiek kainuos Lietuvos konfliktas su Kinija

Lietuvos ir Kinijos konfliktui tebesitęsiant, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Lietuvos banką (LB) reikalaudama paskelbti, kokias priemones numatyta taikyti nukentėjusioms įmonėms bei kaip LB modeliavo galimus prekybos su Kinija sutrikimus. LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sako, jog pagrindinis kreipimosi tikslas yra paskatinti A. Armonaitės vadovaujamą ministeriją pradėti dirbti savo darbą. Anot jo, į konfliktą buvo įsivelta „visiškai neapmasčius veiksmų pasekmių ir jų poveikio ne tik mūsų, bet ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių prekybai." „Akivaizdu, jog A. Armonaitė ir jos vadovaujama ministerija lig šiol neturi jokios informacijos apie tai, kaip, kokiu būdu ir kokie sektoriai bus paveikti. Ministrė ir ministerija nedirba savo darbo. O LB sausio viduryje pateikti skaič ...

Lukas Tamulynas. Ilga ir brangi Lietuvos žiema

Jau kurį laiką vidaus politika sulaukia mažiau susidomėjimo nei užsienio reikalai. Retai taip nutinka, tačiau garsiai aidint karo būgnams ir plintant parako kvapui, senasis žemynas lėtai bunda iš taikos miego. Ne veltui tokio atgarsio sulaukė nuostabi Norberto Černiausko knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Tačiau net ir matant aiškias paraleles tarp istorinių įvykių ir šių dienų realijų, galvoti, kad ši žiema Lietuvai yra paskutinė, būtų pernelyg pesimistiška. Dabartinė padėtis, lyginant su praeitimi, gerokai skiriasi tarptautinėje arenoje. Nepaisant Lietuvos užsienio politikoje pirmą kartą per 30 metų tvyrančios nemokšiškumo ir pasimetimo dvasios, esame ir NATO, ir ES nariais. To nepakeis pačių į ratus kišamos lazdos užsienio politikoje, nesitariant nei su tarptautiniais partneriais, nei su parlamentine opozicija. Žvangant ginklams, svarbu ne tik užsitik ...

Eugenijus Sabutis. Socialinių paslaugų naujovės: savivalda vėl taps atpirkimo ožiu?

Paskutinėmis 2021-ųjų dienomis Seimas patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pristatytus Socialinių paslaugų įstatymo pataisų pakeitimus. Pateikdama pataisas ministrė įtaigiai kalbėjo, esą įstatymo pakeitimai nukreipti į socialinių paslaugų išplėtimą ir jų kokybės gerinimą. Tačiau gerais norais grįstas kelias gali pasirodyti daug nelygesnis, nei tikisi pati ministrė. Kol kas aišku tik viena: klausimų – daugiau negu atsakymų: ir savivaldai, ir socialinių paslaugų centrams, ir socialiniams darbuotojams. Esminiu įstatymo pakeitimu būtų galima laikyti naujai įvedamą socialinių paslaugų rūšį – prevencines socialines paslaugas. Ministrės nuomone, tokios paslaugos padės suteikti žmonėms kokybišką kompleksinę pagalbą arčiausiai namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) numato kiekvienoje savivaldybėje įkurti bent po vieną naują ...

Julius Sabatauskas. Metų sandūroje – kokie buvo 2021 ir kokių laukti 2022-ųjų

2021 metais buvo džiugių pasiekimų, iš kurių, matyt, reikšmingiausias tai, kad žmonija per vienerius metus sugebėjo sukurti vakcinas prieš COVID-19 ir jomis paskiepyti beveik pusę žemės gyventojų. 2021 metais daugelis šalių pradėjo atsitiesti po pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio, augo, prekyba ir vartojimas. Kova su pandemija neapsiėjo be praradimų. Dauguma Europos Sąjungos šalių 2021 metais registravo mirčių mažiau nei 2020 metais, bet daugiau nei iki kriziniais 2019, nepasisekė išvengti gyventojų susipriešinimo vakcinacijos, karantino bei kitais pandemijos valdymo klausimais. Deja, Lietuvoje 2020 metais prasidėjęs mirčių skaičiaus augimas tęsėsi ir 2021 metais. 2020 metais Lietuvoje mirė 5,3 tūkstančiais daugiau, o 2021 metais jau fiksuojama beveik 9000 mirčių daugiau nei 2019 metais. Lietuvos bendrasis mirtingumo rodiklis dabartiniu metu yra aukščiausias ...