Rezoliucija dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą (visas tekstas)

Rezoliucija dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą (visas tekstas)

Rezoliucija Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą 2022-02-24, Vilnius Šį rytą Rusijos kariuomenei pradėjus beprecedentę XXI amžiuje karinę invaziją į Europos demokratinę valstybę Ukrainą, Lietuvos socialdemokratų partija, Smerkdama Rusijos kartu su Baltarusijos ginkluotosiomis pajėgomis vasario 24-osios paryčiais pradėtą plataus mąsto karinę invaziją į Ukrainą, Smerkdama Rusijos prezidento V. Putino bei Dūmos priimtus sprendimus, kuriais šie atsisako laikyti okupuotas Rytų Ukrainos teritorijas integralia Ukrainos dalimi ir pripažino neteisėtų darinių Rytų Ukrainoje – Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“ „nepriklausomybę“ bei pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartis, apimančias karinės pagalbos teikimą bei galimybę Rusijos Federacijai steigti karines bazes šių darinių kontroliuojamoje Rytų Ukrainos teritorijoje, Atkreipdama dėmesį, kad šia ...

R. Budbergytė: dėl konservatorių ambicijų neturime ambasadoriaus Briuselyje, kai jo labiausiai reikia

R. Budbergytė: dėl konservatorių ambicijų neturime ambasadoriaus Briuselyje, kai jo labiausiai reikia

Parlamentarė socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad šiuo metu, kai Lietuva galynėjasi su keliomis krizėmis iš karto, „gyvybiškai svarbu turėti savo nuolatinį ambasadorių Briuselyje". Tačiau, pasak Seimo narės, dėl ambicijų karo, įsiplieskusio tarp konservatorių ir Prezidento, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES jau pusantrų metų veikia „be galvos". „Situaciją sunkiai valdantys konservatoriai ir liberalai nuolat žvalgosi užtarimo į Briuselį. Štai prisivirė košės santykiuose su Kinija – dabar tikisi, kad Briuselis padės tą košę išsrėbti. Plūstant migrantams, valdžios žvilgsniai irgi krypo į Briuselį. Net pandemijos valdymo nesusipratimus dažnai bandoma pateisinti ES reikalavimais. Ir štai šioje kritiškoje situacijoje lyg tyčia niekaip nepaskiriamas Lietuvos ambasadorius, turintis dirbti nuolatinėje atstovybėje ES", – teigia parlamentarė. Anot R. Budbergytės, „užsitę ...

G. Paluckas tikisi, kad valdantieji nekonfrontuos su Prezidentu dėl savivaldos finansų

G. Paluckas tikisi, kad valdantieji nekonfrontuos su Prezidentu dėl savivaldos finansų

Socialdemokratai „palaiko ir remia“ Prezidento iniciatyvas, nukreiptas į savivaldos stiprinimą, įskaitant finansinį savarankiškumą – tai pabrėžė socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas po Seimo frakcijų seniūnų susitikimo su šalies vadovu šiandien Prezidentūroje. „Merai įsitikinę, kad dar yra daug erdvės didinti savivaldybių galimybes investuoti savarankiškai. Tai, ką šiandien siūlo Prezidentas G. Nausėda, savivaldai labai svarbu. Tai reikštų daugiau investicinių projektų, kad būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė. Šalies vadovo iniciatyvos šioje srityje labai artimos socialdemokratams“, – sako G. Paluckas. Susitikimo dalyviai kalbėjosi apie savivaldybių finansinį savarankiškumą ir Prezidento iniciatyvas, kuriomis siekiama tą savarankiškumą plėsti. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba – visi 60 Lietuvos merų – gruodžio 1 d. išreiš ...

Juozas Olekas. Kada negalią turintys žmonės taps lygiaverčiais visuomenės nariais?

Juozas Olekas. Kada negalią turintys žmonės taps lygiaverčiais visuomenės nariais?

Šiemet Tarptautinę žmonių su negalia dieną pasitikome su viltinga proga negalią turintiems žmonėms. Netrukus, gruodžio 13-ąją, minėsime 15 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Lietuva yra šią konvenciją ratifikavusi ir pasižadėjusi vykdyti. Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Lietuva prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti ir įgyvendinti žmonių su negalia teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant jų orumą ir užtikrinti jiems lygias teises. Tai reikalauja atitinkamų politinių sprendimų ir veiksmų, kuriant ir užtikrinant asmenų su negalia teisių realizavimo ir apsaugos mechanizmus. Kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti Konvencijos nuostatas? Reikia pripažinti, kad kai kuriuos žingsnius, įgyvendinant ...

Merai palaiko šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą suteikti savivaldybėms daugiau galimybių investuoti savarankiškai

Merai palaiko šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą suteikti savivaldybėms daugiau galimybių investuoti savarankiškai

Šalies merai palaiko prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įtvirtinti galimybę savivaldybėms vykdyti daugiau investicinių projektų, kuriais būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė gyventojams klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, gruodžio 1 dieną pritarė Prezidento teikiamoms Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisoms, kurios savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką. ...

Karolis Dambrauskas. Lietuvos užsienio politika kaip savanoriškai silpnos valstybės išdava

Karolis Dambrauskas. Lietuvos užsienio politika kaip savanoriškai silpnos valstybės išdava

Kas sieja žemiau išvardintas tendencijas? Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad planuoja aktyvinti kovą su nedarbu. Rengiami pokyčiai, kurie numato, jog darbo ieškantys žmonės turėtų šešis mėnesius norimam darbui susirasti. Nuo septinto mėnesio tokie asmenys turės priimti tokį darbo pasiūlymą, kurį jiems pateiks Užimtumo tarnybą. Pasiūlymo nepriėmus, ieškantieji darbo bus sankcionuojami. Įvesta prievolė už testus susimokėti tiems, kurie nenori skiepytis ir vakcinuotis atsisakančių žmonių „nurašymas“ kaip tamsios liaudies dalies. Seimo Sveikatos reikalų komitetas suformulavo pasiūlymą įpareigoti rezidentus atidirbti Lietuvoje, jeigu jų studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Komentuodamas tokią iniciatyvą komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad toks siūlymas nereiškia prievartos, o „atidirbimas“ už studijas ...

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Šiuo metu viena po kitos kylančios Lietuvos užsienio politikos įtampos – tai ne tik išorės spaudimo, bet ir mūsų pačių neatliktų darbų ir klaidingos laikysenos padiktuotas rezultatas. Problemos brendo ilgai. Jų užuomazgos – dar 2004 m. Tais metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) ir NATO dalimi, pavyko pasiekti pagrindinius ligtolinės užsienio politikos ir apskritai valstybės įtvirtinimo tarptautiniu lygiu tikslus. Kai padarai tai, ką esi užsibrėžęs, neišvengiamai kyla klausimas, o kas toliau? Dar didesnis galvosūkis, kai pasikeitusios sąlygos reikalauja naujų žinių ir darbo įgūdžių. Šie iššūkiai būdingi ir Lietuvos užsienio politikai. Į juos bandyta atsakyti, bet nesėkmingai. Ir pastarojo meto bėdos yra nulemtos ankstesnių pasirinkimų. Pirma rimta šalies užsienio politikos tapatybės dilema, iškilusi po 2004-ųjų, ką daryti su šalies atstovavimu ES, ir kas ...

Close