europos parlamentas Archives - Page 4 of 8

Dovilė Šakalienė. Šalia mūsų žalojami ir žudomi taikūs protestuotojai – o ką mes?

Baltarusijos Tauta ryžtingai pasipriešino rinkimų klastojimui, net grubūs rinkimų stebėjimo ribojimai neleidžia nuslėpti fakto, kad kandidatė Sviatlana Tsikhanouskaya surinko nepalyginamai daugiau balsų, nei skelbiama oficialių Aliaksandro Lukašenkos režimo šaltinių. Dar blogiau – autoritarinis režimas ėmėsi atviro smurto. Ir nors imtąsi grubių ribojimų (fiziškai trukdant patekti į miestų aikštes, ribojant interneto ir mobilių duomenų ryšį, neįleidžiant užsienio žurnalistų), vis tiek mus pasiekė sukrečiantys vaizdai kruvinų susidorojimų su demokratiją, laisvę ir teisę į sąžiningus rinkimus ginančiais protestuotojais. Nebeužtenka palinguoti galva ir nusiųsti oficialų laišką su mandagiais priekaištais diktatoriui. Šįryt raštu kreipiausi į Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininką bei kolegas, kviesdama nedelsiant sušaukti mūsų komiteto posėdį, kuriame prašau ...

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Milijardinė Lietuvą pasieksianti Europos Sąjungos (ES) investicijų banga – išskirtinė galimybė pagaliau investuoti į tai, kas labiausiai atsiperka – visų Lietuvos žmonių sveikatą, išsilavinimą, tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas. Kitąmet ateina ketvirtoji Europos Sąjungos investicijų banga, kurią pirmą kartą istorijoje sudaro du blokai – Daugiametė 2021‒2027 m. finansinė programa (DFP) ir Europos ekonomikos gaivinimo fondas, kuris susijęs su COVID-19 krizės padarinių įveikimu. Lietuvai tai reiškia, kad per ateinančius septynerius metus šalies ūkį pasieks apie 14,6 mlrd. eurų: Sanglaudos politikai – 6,2 mlrd. eurų, 5 mlrd. eurų – kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, iš Ekonomikos gaivinimo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar apie 3 mlrd. eurų iš to paties fondo Lietuva galės pasiskolinti. Visi šie pinigai skirti ne tik ekonomik ...

J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą

Europos Parlamento (EP) nario Juozo Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių kreipėsi į Europos Komisiją bei Tarybą ragindami pradėti diskusijas apie sveikatos kompetencijos pasidalinimą tarp Europos Sąjungos bei šalių narių, ragindami stiprinti visuomenės sveikatą ES mastu. Europa išgyvena precedento neturintį iššūkį, kurį sukėlė COVID-19 pandemija. Tai sveikatos krizė, ekonominė krizė ir kylanti socialinė krizė. Šių krizių pažabojimas artėjančios Europos ateities konferencijos kontekste turėtų tapti diskusijų branduoliu, o rezultatas sveikatos klausimais vesti link šalių-narių susitarimo - dalį visuomenės sveikatos politikos kompetencijos perduoti Europos Sąjungai, teigia europarlamentarai. Dėl skirtingų gydytojų kompetencijų ar techninių galimybių žmonės, mirštantys nuo šių ligų vienose šalyse, gali būti veiksmingai gydomi kitose. Vienydamas jėgas ir palaiky ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Žemės ūkis yra neabejotinai viena iš svarbiausių sričių, kuri aprūpina mus būtiniausiais maisto produktais. Žemės ūkio svarba tapo dar labiau akivaizdi paskutiniu metu - siaučiant pandemijai ir jos sukeltai krizei ūkininkų pastangos aprūpinti mus kokybišku maistu buvo ypač vertinamos. Tačiau žemės ūkio padėtis yra kebli - ūkininkams senstant nėra kas perima jų ūkius - ir šią situaciją dar labiau prastina paskutinis Lietuvos nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Jei neužtikrinsime reikalingos paramos Lietuvos jauniesiems ūkininkams, artimiausiu metu nebeturėsime pakankamai žmonių, dirbančių žemės ūkyje, o dėl to prarasime šaltinį, mus aprūpinantį maisto produktais. To leisti negalime. Europos Sąjungos žemės ūkyje yra ypač aktuali kartų kaitos problema - trečdalis ES ūkių valdytojų yra sulaukę 65 metų ar vyresni, ir tik 11% ūkių yra valdomi ūkininkų, jaunesnių, nei ...

V. Blinkevičiūtė: minimalus atlyginimas turi būti ir padoresnis, ir teisingesnis

Europos Komisija jau pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais – darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis – dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) skaičiavimo. Siūloma tartis dėl vienodos MMA skaičiavimo metodikos visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija siekia gauti informacijos, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas Europos Sąjungoje gautų teisingą MMA, užtikrinantį padorų pragyvenimą. Pokalbis su socialdemokrate Vilija BLINKEVIČIŪTE, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke. - Ką reiškia toks Europos Komisijos siūlymas? Ar visose šalyse norima nustatyti vienodo dydžio MMA? - Europos Sąjungoje kas dešimtas dirbantysis patiria skurdą. Čia yra esmė: uždirbant varganą atlygį neįmanoma pragyventi. Ir taip negali tęstis amžinai. Diskusijos vyksta pirmiausia dėl to, ar būtina imtis veik ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kokia turi būti minimali alga, kad užtikrintų padorų gyvenimą?

Lietuvoje vėl pradedamas sukti baubų malūnas. Šįkart dėl Europos Komisijos siūlymo tartis dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) skaičiavimo pagal vienodą metodiką visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija jau pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais. Iš jų siekiama gauti informacijos, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas ES gautų teisingą MMA, užtikrinantį padorų pragyvenimą. Iš tiesų Europos Komisija nesiūlo (bent jau kol kas) jokių konkrečių sprendimų. Labiau panašu į norą išgirsti įvairiausias nuomones ir surasti atsakymą į klausimą: būtina imtis veiksmų bendrai visoje ES ar palikti MMA klausimus spręsti nacionaliniame lygmenyje, kaip ir yra dabar? Taigi koks turi būti tas MMA, kad jis būtų teisingas ir užtikrintų padorų gyvenimą, apie kurį kalba Europos Komisija? Riba: MMA – 60 procentų vidutinio darbo užmo ...

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Švietimo ekspertai konferencijoje „Europos švietimo kelrodis“ Vyriausybės pasiūlytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai, tačiau daliai naujų iniciatyvų linkę pritarti. Konferencijoje diskutavę ekspertai pateikė ir pasiūlymus, kaip derėtų dokumentą keisti. Stepono Kairio fondo ir europarlamentaro Juozo Oleko surengtoje konferencijoje Kaune pranešimus skaitė ir apie švietimo ateitį diskutavo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, doktorantė Olga Suprun, doc. dr. Rimantas Vaitkus, prof. habil. dr. Dobilas Kirvelis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. Konferencijoje dalyvavo ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, universitetų rektoriai, per 100 švietimo sistemos ekspertų ir LSDP švietimo politikos fo ...