R. Budbergytė apie ekonomikos gaivinimo planą: valdantieji nori ES pinigais dangstyti gilią socialinę krizę

R. Budbergytė apie ekonomikos gaivinimo planą: valdantieji nori ES pinigais dangstyti gilią socialinę krizę

Lietuvoje viešinti EK Pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos nuomonę dėl Lietuvos pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (EGADP). Lietuvoje šis planas yra sulaukęs ekspertų, politikų ir socialinių partnerių kritikos. Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad iš EK pirmininkės tikėjosi „diplomatiško“ vertinimo. „Iš plano akivaizdu, kad socialinė pažanga valdantiesiems konservatoriams ir liberalams – ne tik ne prioritetas, bet ir sunkiai suprantama sąvoka“, – sako R. Budbergytė. „Galiu tik pakartoti šalies vadovo klausimą: kaip įgyvendinus šį planą pasikeis žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai? Nors plano pristatyme ministrė pirmu prioritetu įvardijo „teisingesnę Lietuvą“, tai visiškai neatsispindi pačiame plane“, – priduria ji. R. Bubergytė pažymi, kad „investicijų lietus“ žadamas dalykams ir sritims, ...

J. Olekas kreipėsi į Europos Komisiją dėl Skaitmeninių žaliųjų sertifikatų taikymo besimptome COVID-19 sirgusiems žmonėms

J. Olekas kreipėsi į Europos Komisiją dėl Skaitmeninių žaliųjų sertifikatų taikymo besimptome COVID-19 sirgusiems žmonėms

Vakar Europos Parlamentui diskutuojant ir balsuojant dėl Europos Komisijos Skaitmeninio žaliojo sertifikato pasiūlymo, europarlamentaras Juozas Olekas kreipėsi į Komisiją, siekdamas išsiaiškinti, ar šie sertifikatai bus išduodami ir piliečiams, kurie sirgo besimptome COVID-19 liga ir turi tam tikrą antikūnių skaičių. Vakar Europos Parlamento (EP) nariai aptarė neseniai Europos Komisijos pateiktą skaitmeninio žaliojo sertifikato pasiūlymą, kurio tikslas - palengvinti laisvą judėjimą Europos Sąjungoje pandemijos metu. Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas taps skaitmeniniu įrodymu, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19, yra persirgęs COVID-19 arba jo tyrimo rezultatas yra neigiamas. Tiesa, Europos Komisijos pasiūlyme trūksta tikslumo dėl antrosios sąlygos. Dėl to europarlamentaras J. Olekas raštu kreipėsi į Komisiją prašydamas detaliau išaiškinti ar asmenys, kurie ...

Vilija Blinkevičiūtė. Minimalus atlyginimas ES: susitarti ar nustatyti?

Vilija Blinkevičiūtė. Minimalus atlyginimas ES: susitarti ar nustatyti?

Ar laikas kalbėti apie minimalių atlyginimų didinimą ir reguliavimą Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje? Ir laikas, ir vieta. Ir dar svarbiau užtikrinti minimalias žmonių pajamas iš darbo dabar, kai siaučia pandemija, kai daliai dirbančiųjų gresia prastovos ir nedarbas, o kai kurioms įmonėms – bankrotai. Lapkritį Europos Komisija (EK) pateikė direktyvos projektą, numatantį bendras taisykles ir principus dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) nustatymo ES valstybėse. Užtikrinti teisę į deramą MMA reikalavo Europos Parlamentas. Tai padaryti valstybių vadovai, ES institucijos įsipareigojo dar 2017 m. Geteborge, kur buvo patvirtintas Europos socialinių teisių ramstis. Galiu pasirašyti po kiekvienu EK pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžiu, kuri teigė: „Šiandienos pasiūlymas dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio yra svarbi žinia, kad darbuotojų orumo turi bū ...

G. Paluckas: mūsų nacionalinio saugumo tikslas – nepriklausoma Baltarusija

G. Paluckas: mūsų nacionalinio saugumo tikslas – nepriklausoma Baltarusija

Lietuvos strateginis siekis yra nepriklausoma ir demokratiška Baltarusija, bet iš Vilniaus režimo nepakeisime, mat vykstantys procesai šalyje – vidiniai, pabrėžia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Baltarusijoje regime vidinius šalies procesus, kai tironas, nepaisant rinkimų falsifikacijų, išlaiko realią valdžią ir visuomenė kyla į pasipriešinimą. Padėtis yra kitokia nei Ukrainoje ar Sakartvele, kur vyko atvira vienos šalies agresija prieš kitą. Tokia situacija gali užsitęsti, todėl turime ruoštis ir planui „B“, jei režimas išlaiko valdžią. Tokiu atveju turėsime platų opozicijos, pilietinės visuomenės tinklą, kuris bus persekiojamas. Mūsų, kaip demokratinės valstybės prievolė – sudaryti galimybes tiems žmonėms pasitraukti į saugią aplinką“, – akcentuoja G. Paluckas. Komentuodamas kai kurių politikų svarstymus apie dipl ...

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Pesticidai – medžiagos žudančios įvairius organizmus. Didžioji dalis pesticidų yra itin toksiški ir pavojingi žmonėms bei aplinkai. Pagal paskirtį jie skirstomi į keletą grupių ir skirti konkrečioms organizmų grupėms. Pavyzdžiui, insekticidai skirti naikinti vabzdžius, fungicidai naikina grybus ir grybelį, herbicidai – augalus. Didžiausiais kiekiais Lietuvoje naudojami pesticidai-herbicidai. Dažniausiai jie naudojami žemės ūkyje ir yra skirti naikinti piktžolėms, tačiau priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir sudėties gali naikinti visą augaliją. Profesionaliam naudojimui didesni pesticidų kiekiai parduodami tik asmenims ar įmonėms, turinčioms licenciją, kuri turi garantuoti, kad pavojingos medžiagos bus naudojamos pagal paskirtį ir gamtai bus padaryta minimali žala. Bet koks pesticidų poveikis yra žalingas ir gali sukelti įvairias rizikas aplinkai. Įvertinu ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį. Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų. Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje. Neseniai mano d ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Žemės ūkis yra neabejotinai viena iš svarbiausių sričių, kuri aprūpina mus būtiniausiais maisto produktais. Žemės ūkio svarba tapo dar labiau akivaizdi paskutiniu metu - siaučiant pandemijai ir jos sukeltai krizei ūkininkų pastangos aprūpinti mus kokybišku maistu buvo ypač vertinamos. Tačiau žemės ūkio padėtis yra kebli - ūkininkams senstant nėra kas perima jų ūkius - ir šią situaciją dar labiau prastina paskutinis Lietuvos nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Jei neužtikrinsime reikalingos paramos Lietuvos jauniesiems ūkininkams, artimiausiu metu nebeturėsime pakankamai žmonių, dirbančių žemės ūkyje, o dėl to prarasime šaltinį, mus aprūpinantį maisto produktais. To leisti negalime. Europos Sąjungos žemės ūkyje yra ypač aktuali kartų kaitos problema - trečdalis ES ūkių valdytojų yra sulaukę 65 metų ar vyresni, ir tik 11% ūkių yra valdomi ūkininkų, jaunesnių, nei ...

Close