Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Pesticidai – medžiagos žudančios įvairius organizmus. Didžioji dalis pesticidų yra itin toksiški ir pavojingi žmonėms bei aplinkai. Pagal paskirtį jie skirstomi į keletą grupių ir skirti konkrečioms organizmų grupėms. Pavyzdžiui, insekticidai skirti naikinti vabzdžius, fungicidai naikina grybus ir grybelį, herbicidai – augalus. Didžiausiais kiekiais Lietuvoje naudojami pesticidai-herbicidai. Dažniausiai jie naudojami žemės ūkyje ir yra skirti naikinti piktžolėms, tačiau priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir sudėties gali naikinti visą augaliją. Profesionaliam naudojimui didesni pesticidų kiekiai parduodami tik asmenims ar įmonėms, turinčioms licenciją, kuri turi garantuoti, kad pavojingos medžiagos bus naudojamos pagal paskirtį ir gamtai bus padaryta minimali žala. Bet koks pesticidų poveikis yra žalingas ir gali sukelti įvairias rizikas aplinkai. Įvertinu ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį. Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų. Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje. Neseniai mano d ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Žemės ūkis yra neabejotinai viena iš svarbiausių sričių, kuri aprūpina mus būtiniausiais maisto produktais. Žemės ūkio svarba tapo dar labiau akivaizdi paskutiniu metu - siaučiant pandemijai ir jos sukeltai krizei ūkininkų pastangos aprūpinti mus kokybišku maistu buvo ypač vertinamos. Tačiau žemės ūkio padėtis yra kebli - ūkininkams senstant nėra kas perima jų ūkius - ir šią situaciją dar labiau prastina paskutinis Lietuvos nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Jei neužtikrinsime reikalingos paramos Lietuvos jauniesiems ūkininkams, artimiausiu metu nebeturėsime pakankamai žmonių, dirbančių žemės ūkyje, o dėl to prarasime šaltinį, mus aprūpinantį maisto produktais. To leisti negalime. Europos Sąjungos žemės ūkyje yra ypač aktuali kartų kaitos problema - trečdalis ES ūkių valdytojų yra sulaukę 65 metų ar vyresni, ir tik 11% ūkių yra valdomi ūkininkų, jaunesnių, nei ...

V. Blinkevičiūtė: minimalus atlyginimas turi būti ir padoresnis, ir teisingesnis

V. Blinkevičiūtė: minimalus atlyginimas turi būti ir padoresnis, ir teisingesnis

Europos Komisija jau pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais – darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis – dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) skaičiavimo. Siūloma tartis dėl vienodos MMA skaičiavimo metodikos visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija siekia gauti informacijos, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas Europos Sąjungoje gautų teisingą MMA, užtikrinantį padorų pragyvenimą. Pokalbis su socialdemokrate Vilija BLINKEVIČIŪTE, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke. - Ką reiškia toks Europos Komisijos siūlymas? Ar visose šalyse norima nustatyti vienodo dydžio MMA? - Europos Sąjungoje kas dešimtas dirbantysis patiria skurdą. Čia yra esmė: uždirbant varganą atlygį neįmanoma pragyventi. Ir taip negali tęstis amžinai. Diskusijos vyksta pirmiausia dėl to, ar būtina imtis veik ...

Linas Jonauskas. Prisidirbę valstiečiai

Linas Jonauskas. Prisidirbę valstiečiai

Jei ne Europos Komisijos (EK) spaudimas, valstiečiams gamta nerūpėtų. Transporto sektoriaus keliama oro tarša – viena didžiausių Lietuvoje, tačiau jokių priemonių jos mažinimui Vyriausybės programoje nenumatyta. Jei ne Lietuvai gręsiančios EK sankcijos, valdančiųjų dauguma dar ir šiandien nebūtų pradėjusi jokių diskusijų dėl taršos mažinimo. Komisijos raginimai išgirsti, tačiau Seime ar Aplinkos ministerijoje gimstantys siūlymai veikiau primena desperaciją nei efektyvų taršos mažinimo planą. Aplinkos oro tarša yra viena iš didžiausių aplinkos problemų ir viena iš pagrindinių su aplinka susijusių sveikatos sutrikimų priežasčių, todėl jos mažinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Oro užterštumas gali sukelti kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligas ir turi didelę reikšmę priešlaikinių mirčių kiekiui dėl išeminės širdies ligos, insulto, lėtinės obstrukcin ...

Europarlamentaras J. Olekas: už pavojų vaikų gyvybėms atsakomybę prisiimti turi valstybė

Europarlamentaras J. Olekas: už pavojų vaikų gyvybėms atsakomybę prisiimti turi valstybė

Europos Komisija (EK) su Pasauline sveikatos organizacija (PSO) Briuselyje organizavo Pasaulinį susitikimą dėl skiepijimo. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į sėkmingiausią sveikatos apsaugos sistemos priemonę – skiepus ­– kurie pasaulyje gelbsti milijonus gyvybių. Konferencijoje dalyvavęs Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas sakė, kad Lietuvoje prastėjant epidemiologinei situacijai profilaktiniai skiepai vaikams turėtų tapti privalomais, o atsakomybę už tai prisiimti turėtų valstybė. Skiepų suteikiama nauda turi būti prieinama visiems. „Siekiant mažinti išvengiamų ligų riziką, skiepų suteikiama nauda turi būti prieinama visiems. Ypač – kai kalbama apie privalomuosius profilaktinius skiepus vaikams, kurie turi prigimtinę teisę į gyvybę. Profilaktinė apsauga skiepijant yra pagrįsta moksliniu požiūriu ir šalyse, kuriose savanoriško skiepijimo rodikliai gan auk ...

Socialdemokratai susitiko su V. Sinkevičiumi, jo kandidatūrai į eurokomisarus nepritaria

Socialdemokratai susitiko su V. Sinkevičiumi, jo kandidatūrai į eurokomisarus nepritaria

Susitikę su  dabar ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas užimančiu Virginijumi Sinkevičiumi, socialdemokratai nusprendė nepalaikyti jo kandidatūros į Europos komisijos narius. „Deja, susitikimo metu paaiškėjo, kad siūlomam kandidatui į Europos Komisijos narius trūksta ne tik patirties, bet ir elementarių bazinių žinių apie Europos institucijų darbą, struktūrą, pagaliau pasirengimo, kaip, ką ir su kuo jis dirbtų užėmęs atsakingą Europos komisaro postą“, - po pokalbio su V. Sinkevičiumi pareiškė Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas. V. Sinkevičius nesugebėjo atsakyti į socialdemokratų frakcijos nario Lino Balsio klausimą, kaip jis ketina organizuoti savo darbą Europos Komisijoje, konkrečiai, kaip ketina bendrauti su COREPER, nuolatinių atstovų komitetu, kuriam priklauso visų ES narių atstovai. „Ar jūs žinote, kas yra COREPER? Juk ...

Close