ekonomika Archives - Page 3 of 4

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtin ...

Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Tie, kurie garsiai rėkė, kad kuo mažiau valstybės yra valstybėje – tuo geriau, pasirodė neteisūs, susidūrus su koronakrize. Jie klaidingai suvokė valstybės paskirtį ir galimybes. Nesu šios Vyriausybės gerbėja, tačiau jos elgesys ir priemonės, tramdant virusą-žudiką, vertos pagyrimo. Išskyrus epizodus, aprūpinant medikus, socialinius darbuotojus ir kitus priešakinių linijų herojus apsaugos priemonėmis ir testais. Šalyse, kur profsąjungos buvo stipresnės, pavyko išlaikyti beveik visą algą darbuotojams, pasitraukusiems į saviizoliaciją. Pandemija parodė, kokia gali būti trapi mūsų visuomenė, ekonomika ir demokratija. Nuotolinis darbas daugeliui darbuotojų nėra galimybė. Apie tai byloja nedarbas, nuo karantino pradžios išaugęs iki 11,3 %, 17,7 tūkstančiai įmonių, esančių prastovose. Siekiant išvengti ekonomikos griūties, buvo laukiama valstybės paramos, tačiau ar ji ...

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą, nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

G. Paluckas siūlo, kaip Lietuvoje sukurti tūkstančius darbo vietų

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad koronaviruso krizės metu valstybė turėtų imtis didelių projektų – pavyzdžiui, greitkelio Vilnius-Utena ir uosto Būtingėje statybų. Pasak politiko, projektus reikia įgyvendinti nedelsiant – taip būtų sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų, tai būtų ir reali pagalba verslui. Lietuva turi 5 mlrd. eurų paramos planą – kelių ir uosto statybas galima finansuoti ir iš šių pinigų. Vyriausybė tiesiog turi nupirkti paslaugas ir darbus. „Jau dabar turime daugiau nei 200 tūkst. bedarbių, taigi, reikia galvoti, kaip įlieti pinigų į realią ekonomiką, kurti darbo vietas. Ir visos galimybės tam yra. Greitkelį Vilnius-Utena galima sutvarkyti ne per keturis metus, o per vienerius. Ir pagaliau nebežudyti tarša Klaipėdos gyventojų ir pradėti statyti giliavandenį uostą Būtingėje“, - teigia G. Paluckas. Pasak G. Palucko, šių proje ...

Vaidas Venckus. Neregėtoje Lietuvoje gelbėsimės patys?

8-10 mėnesių karantino. Tokiu režimu gyvena smulkesni apgyvendinimo paslaugų teikėjai pajūryje ir be Covid-19 keliamos grėsmės. Ir tik prasidėjus vasaros sezonui „įjungiamas“ plaučių ventiliavimo aparatas: į šalį atvyksta užsieniečiai, atostogauja vietiniai gyventojai. Bet šįkart aparato niekas neįjungs, nes sezonas gali neprasidėti, o pandeminės „nuolaidos" iš Vyriausybės smulkiųjų verslų ir dirbančiųjų savarankiškai ne tik turizmo versle nuo mirties neišgelbės. Iš svetur atvykstančių svečių šiemet jau galime nebesulaukti – dėl pandemijos atšaukiami vasarą turėję įvykti vizitai, o vyriausybė kalba apie karantino pratęsimą iki gegužės. Todėl visos viltys dedamos į beveik milijoną vietinių Lietuvos keliautojų. Vien tik 2019 metais puspenkto tūkstančio įvairių Lietuvoje veikiančių apgyvendinimo įstaigų aplankė 4 milijonai turistų. Nacionalinės turizmo skatinimo ...

Laurynas Šedvydis. Pasaulis netikėtai suapvalėjo

2005 m. vienas iš ekonominės globalizacijos apaštalų ekonomistas Tomas Friedmanas (Thomas L. Friedman) išleido veikalą „The World is Flat“ (Pasaulis yra plokščias). Jo teigimu, ryšių globalizacija, internetas, Kinijos ir kitų valstybių gilesnė integracija į globalią ekonomiką bei ilgos tiekimo grandinės pasaulį daro fiziškai saugesniu, nes užtikrina ekonominį augimą. Anot šio autoriaus, valstybės bus mažiau linkusios į karinius konfliktus, nes integruotos ir globalios tiekimo grandinės priverčia valstybes vengti karinių konfliktų: jose esantis kapitalas visomis jėgomis priešinasi bet kokiam verslo sutrikdymui. Vieną Tomo Friedmano ištarą žinote visi: „Jokios valstybės, kuriose yra McDonald’s restoranai, niekada nekariavo nuo to laiko, kai jose atsidarė McDonald‘s“. Šiame veikale autorius praplėtė šią ankstesnę ištarą teigdamas, jog „jokios dvi valstyb ...