Justas Pankauskas. Turime atkurti jaunų šeimų pasitikėjimą pirmojo būsto programa

Justas Pankauskas. Turime atkurti jaunų šeimų pasitikėjimą pirmojo būsto programa

Krizė po viruso praeis ir gyvenimas guls į buvusias vėžes. Tik norisi, kad tai įvyktų kaip įmanoma greičiau. Nors apžvalgininkai sako, kad pasaulis bus pasikeitęs, tačiau neišvengiamai grįšime prie kasdienių klausimų. Jau prieš metus rašiau, kad Vyriausybės programa jaunoms šeimoms dėl pirmojo būsto įsigijimo su valstybės parama yra geras žingsnis, tačiau nepakankamas, kad būtų pasiektas vienas iš trijų valstybės prioritetų – pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstus. Nors pirmojo būsto programą numatantis įstatymas buvo tobulintas ne kartą, tačiau jame vis dar paliktos išties grubios spragos. Idėja graži ir reikalinga, tačiau kadangi šią programą stebiu nuo pat jos įgyvendinimo pradžios, matau ne tik jos pliusus, bet ir keletą esminių neargumentuotų ir netgi diskriminuojančių nuostatų, kurios nei socialiai teisingos, nei skatinančios pasitikėjimą tokia pagalba. P ...

Registrų centras užtrenkė duris Seimo socialdemokratams, norintiems sužinoti apie antstolių veiklą

Registrų centras užtrenkė duris Seimo socialdemokratams, norintiems sužinoti apie antstolių veiklą

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariams nusiuntus Valstybės įmonei Registrų centrui užklausą, susijusią su skurde gyvenančių žmonių įsiskolinimo mastais ir antstolių veikla, buvo užtrenktos durys. Seimo nariams valstybės įmonė atsakė, kad informacija yra prekė ir už ją privalu mokėti. Kurioziška, bet Seimo nariai už įstatymo kūrimo procesui reikalingą informaciją negali mokėti iš parlamentinių lėšų – taip pažeistų įstatymą, nei iš savo lėšų – taip supainiotų interesus, nes informaciją naudoja ne asmeninėms reikmėms. Prašo pinigų, kurių mes negalime sumokėti nepažeisdami įstatymų. „Regis nekyla net klausimo, kad valstybės politika turi būti grindžiama įrodymais, patikimais duomenimis, tačiau staiga paaiškėja, kad prie kritiškai svarbių duomenų prieiti nėra galimybių net Seimo nariui. Seimo Statutas nurodo įmonių, įstaigų ir organizacijų prievolę pateikti ...

Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Jolanta Butkevičienė. Statistinis smūgis į galvą – pati kalta

Toks perspektyvus ir jaunas policijos pareigūnas apie naktinio klubo tualete išžagintą ir sumuštą aštuoniolikmetę pasakė tai, ką, deja, galvoja didžioji mūsų visuomenės dalis: pati kalta! Ir prisigėrė, (tikriausiai!), ir raitėsi. Kad šio įvykio liudininkų buvo daugiau, nei tas klubas talpintų lankytojų per metus, galime spręsti iš gausių internautų komentarų. Tiesa, buvo ir tokių, kurie piktinosi tokiais „angelo sargo“ žodžiais ir požiūriu. Visais atvejais, jaunojo pareigūno perspektyvos nebe tokios  šviesios. Bet ar tai turėtų paguosti? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra neafišuojama visuomenės norma? Visų pirma, kyla klausimas, iš kur visa tai? Kodėl karta, užaugusi laisvoje demokratinėje šalyje, vadovaujasi tokiais stereotipais, kai stipriojo teisė prieš silpnesnį yra ...

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Oficiali informacija: nuo  sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikų tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune,  už vaiko ugdymą kasdien reikia mokėti po 9,20 euro. Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek pernai – 0,58 euro. Greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose per mėnesį – 60-70 eurų.  Kauno rajonas sulaukė keršto akcijos –  V. Matijošaitis pademonstravo paties žemiausio lygio savo politinį pilotažą – atkeršijo Kauno rajono vaikams, keliolika kartų padidindamas mokestį už darželius. Kauno rajono vaikų ugdymas miesto darželiuose pabrango iki kelių šimtų eurų po to, kai Kauno miesto meras gavo atkirtį savo ...

Sigita Gintilaitė. Šeima ir karjera – (ne)suderinama

Sigita Gintilaitė. Šeima ir karjera – (ne)suderinama

Ne taip seniai skaitėme Justo Pankausko straipsnį apie asmeninį projektą rinkimų apylinkėje. Aš taip pat pasinėriau, bet į kiek ilgesnį – viso gyvenimo – projektą, o dabar raškau jo pirmuosius vaisius, kurių skoniu noriu pasidalinti. Būdama trisdešimtmetė savo gyvenimo tikslus jau buvau daugiau ar mažiau susidėliojusi, tačiau, kaip dažnai būna, kažkas iš mūsų planų pasityčioja ir į žaidimą įveda daugiau žaidėjų ir veiksmo. Augdama su broliu, mačiau, kad būti vyru kai kuriose situacijose daug paprasčiau nei moterimi. Geras humoro jausmas, trykštantis pasitikėjimas savimi ir lankstus liežuvis jam visada pasitarnaudavo derantis dėl pažymio mokykloje, įkalbinėjant dėl nuolaidos vadybininkę ar prekeivę turguje, galų gale – dalyvaujant darbo pokalbyje dėl pozicijos, kuri paprastai reikalauja truputį daugiau patirties, žinių ir išsilavinimo, nei jis galėtų pasiūlyti. Jam ...

Prieššventinė, tačiau griežta savaitė Europos parlamente

Prieššventinė, tačiau griežta savaitė Europos parlamente

Nors Strasbūras jau alsuoja gražiausių metų švenčių nuotaikomis, paskutinėje šių metų plenarinėje sesijoje darbai virte virė. Klimato kaita Su Taryba sutarta dėl naujų klimato kaitos kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla yra ekologiška. Pagal šį reglamentą vertinant ekonominės veiklos tvarumą, reikia atsižvelgti į šiuos aplinkos apsaugos tikslus: klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas; tvarus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga; perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir antrinių žaliavų įsisavinimo didinimą; taršos prevencija ir kontrolė; biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. Panašios taisyklės bus taikomos ir veiklai, kuria sektorius tiesiogiai įgalinamas pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą (pavyzdžiui, statant vėjo jėgaines elektrai gaminti). Priimtoje rezoliucijoje raginame nedel ...

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Praėjus penkiems mėnesiams po Berlyno sienos griūties, pirmą kartą po penkiasdešimties metų demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė šalies nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą Aukščiausios Tarybos deleguotas dalyvavau Berlyne vykusioje konferencijoje ir mačiau griaunamos sienos liekanas, kurios įpakuotus gabaliukus naujai gimę rytų vokiečių verslininkai pardavinėjo turistams kaip atminimą apie sieną, skyrusią dvi sistemas, du pasaulius ir dvi civilizacijas. Berlyno sienos suvenyrą prie Brandenburgo vartų man padovanojo po Berlyną lydėjęs mane vokietis. Jį išsaugojau iki šiol, kaip komunistinės sistemos griūties Europoje simbolį. Savo pranešime „Lietuvos kelias į Europą“ įtikinėjau skeptiškai nusiteikusius vokiečius, kad Lietuva kaip ir visos šalys turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Jie tokiai minčiai, žinoma, neprieštaravo, b ...

Close