Tomas Bičiūnas. XXI amžiaus baudžiava

Tomas Bičiūnas. XXI amžiaus baudžiava

Seime dar pateikimo stadijoje užblokuotas – daugiausiai dešiniųjų balsais – pasiūlymas Darbo kodekse įrašyti darbuotojų teisę po darbo valandų atsijungti nuo skaitmeninių prietaisų ir būti nepasiekiamiems darbdaviui. „Eurofound“ duomenimis, beveik trečdalis nuotoliniu būdu dirbančių ES darbuotojų iš darbdavio po darbo valandų sulaukia įvairių užduočių ir pavedimų, už kuriuos darbuotojui nėra atlyginama. Šios tendencijos rodo, kad darbuotojų išnaudojimo mastai yra didžiuliai, o riba tarp darbo ir poilsio – ištrinta. Lieka tik apgailestauti, kad šių tendencijų nepaisantys mano kolegos Seime nesiryžo ginti darbuotojų, netgi atvirkščiai – nusiuntė signalą darbdaviams, kad deleguoti darbus ir prašyti juos atlikti po darbo valandų yra norma. Labai tikiuosi, kad šias svarbias, su darbo santykių reglamentavimu susijusias diskusijas stebi ir profesinės sąjungos, ir patys ...

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis darbas: viskas, ką turite žinoti apie savo teises ir kaip jas ginti

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis darbas: viskas, ką turite žinoti apie savo teises ir kaip jas ginti

COVID-19 pandemija visu stiprumu užgulė šalies darbo rinką. Didžiausią sukrėtimą patyrė turizmo, grožio paslaugų sektorius, kantriai laukia karantino sąlygų sušvelninimo smulkieji verslininkai. Dalis viešojo, privataus sektoriaus pramonės ir paslaugų darbuotojų bei organizacijų perėjo prie nuotolinio darbo. Nors nuotolinis darbas jau senokai reglamentuotas LR Darbo kodekse, tokia galimybe iki karantino naudojosi ne itin daug žmonių. Nemaža dalis laimingųjų, šiandien vis dar turinčių darbą, dirba nuotoliniu būdu, tačiau, toli gražu, ne visi iš jų žino, kad darbdavys privalo kompensuoti visas su nuotoliniu darbu susijusias patirtas ir patiriamas darbuotojo išlaidas. Darbdavys, darbuotojui, dirbančiam nuotoliniu būdu, privalo suteikti jo darbui reikalingas priemones bei kompensuoti visas papildomas išlaidas, susijusias su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengi ...

Vilija Blinkevičiūtė. Dėl teisės atsijungti nuo darbdavio

Vilija Blinkevičiūtė. Dėl teisės atsijungti nuo darbdavio

Terminas atsijungti (o dar nuo darbdavio) – daliai skaitytojų skamba dviprasmiškai, ar ne? Todėl patikslinu: kalbama apie darbuotojų teisę ne darbo laiku išjungti savo skaitmenines priemones – darbo tikslais naudojamas ryšio priemones. Ir nepatirti jokių neigiamų pasekmių, jei po darbo valandų nebuvo atsakyta į elektroninį laišką, telefono skambutį, SMS, įrašą socialiniame tinkle. Ar jūs turite ne tik galimybę, bet, pirmiausia, ar turite teisę atjungti darbo telefoną, neatsakyti į darbdavio, vadovų laiškus, telefono skambučius, jau pasibaigus darbo laikui, arba, pavyzdžiui, per atostogas? Ar apskritai dėl to sutarta su darbdaviu? Esu tikra, kad tūkstančiai yra susidūrę ir kasdien susiduria su tokia realybe. Ir atsakymų, nuomonių yra įvairiausių. Paskambins vėlų vakarą ar naktį – ir sėsi prie darbo stalo. Ir dažnai – net be kalbų apie viršvalandžius, apie papildom ...

Socialdemokratai prieš Darbo kodekso keitimus - per krizę reikia ginti darbuotojus, o ne darbdavius

Socialdemokratai prieš Darbo kodekso keitimus – per krizę reikia ginti darbuotojus, o ne darbdavius

Seimo socialdemokratų partijos frakcija neigiamai vertina ir ketina balsuoti prieš Seime registruotus Darbo kodekso pakeitimus, kuriais Liberalų sąjūdžio atstovai norėtų sumažinti darbuotojų garantijas - siūlo įteisinti nenustatytos apimties darbo sutartis. Dabar siūloma, kad darbuotojas dirbtų tiek, kiek viršininkas pasakys. Bandoma įtikti darbdaviams, kurie jau turėjo įžūlumo reikalauti, kad būtų leidžiama ilginti darbo dieną nuo 8 iki 12 valandų. „Tai reikštų mūsų grįžimą į 18 amžių, teisių atėmimą iš darbuotojų, jeigu tokie Darbo kodekso pakeitimai būtų priimti. Dabar siūloma, kad darbuotojas dirbtų tiek, kiek viršininkas pasakys. Bandoma įtikti darbdaviams, kurie jau turėjo įžūlumo reikalauti, kad būtų leidžiama ilginti darbo dieną nuo 8 iki 12 valandų. Kai tuo tarpu sąmoningi darbdaviai kitose šalyse per šią krizę elgiasi atvirkščiai – mažina darbo krūvį, ...

Tomas Jakutavičius. Dešimt svarbiausių dalykų, kuriuos privalo žinoti darbuotojai

Tomas Jakutavičius. Dešimt svarbiausių dalykų, kuriuos privalo žinoti darbuotojai

Kiekvieną dieną girdime vis daugiau darbuotojų skundžiantis, kad juos išvarė atostogų ar atleido iš darbo dėl prastos finansinės padėties įmonėje. Girdime, kaip darbuotojams sakoma, jog nėra jokių galimybių išeiti į prastovą, mat įmonė nėra įtraukta į mistinį sąrašą, kuriuo vadovaujantis galima gauti valstybės paramą. Šiuo metu pasireiškia darbdavių kūrybingumas pateikiant informaciją taip, kaip gali būti naudinga jiems. Girdime, kaip darbuotojams sakoma, jog nėra jokių galimybių išeiti į prastovą, mat įmonė nėra įtraukta į mistinį sąrašą, kuriuo vadovaujantis galima gauti valstybės paramą. Viliuosi, jog dirbate socialiai atsakingoje įmonėje ir jums problemų nekylą, bet jei su jomis susiduriate, pateikiu svarbiausius dalykus, kuriuos šiuo metu privalote žinoti. Darbdavys neturi teisės jus išprašyti ar kaip nors kitaip priversti išeiti neapmokamų atostogų ...

G. Paluckas: siūloma grįžti į natūrinių mainų laikus

G. Paluckas: siūloma grįžti į natūrinių mainų laikus

Seime svarstoma liberalų iniciatyva leisti darbdaviams ketvirtadalį atlyginimo be mokesčių skirti bet kokiai darbuotojų norimai veiklai – tūpsnis verslui, kuris ligi šiol pelnu su darbuotojais dalijasi nenoriai. Socialdemokratai siūlo elgtis priešingai: jei įmonės tikrai nori pasirūpinti darbuotojais, dalį savo pelno galėtų nukreipti į profesinius pensijų fondus. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad keli liberalai, teikdami tokias iniciatyvas, siūlo grąžinti natūrinius mainus. „Grįžtame atgal į Viduramžius? Jeigu jų tikslas yra dar kartą praturtinti savininkus darbuotojų sąskaita, sveikinu, pasiūlytas reguliavimas tai ir padarys. Bet jeigu mes ieškome sąžiningesnio pelno paskirstymo, algos mokėjimas konservais ir dar „nusukant“ nuo valstybės mokesčius duos priešingą rezultatą“, - vertina G. Paluckas. Anot politiko, tok ...

Close