Svetlana Grigorian. Žmonės, kurie niekam nerūpi

Svetlana Grigorian. Žmonės, kurie niekam nerūpi

Birželio mėnesio pabaigoje Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vyko gidų protestai, kuriais buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į stipriai pablogėjusią turizmo sektoriaus darbuotojų padėtį. Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, buvo maksimaliai apribotos galimybės užsieniečiams atvykti į šalį, o ir atvėrus sienas, turistai, baimindamiesi pavojingo užkrato, neskuba vykti į turistines, pažintines keliones. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gido pažymėjimus turi kiek per 4,5 tūkst. asmenų, o aktyviai gidavimu užsiima apie 500–600 žmonių. Norint gauti gido pažymėjimą, reikia išklausyti gidų kursus. Gido profesinė kvalifikacija suteikiama tik aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, išklausiusiems 250 valandų specialų gidų rengimo kursą. Sustabdžius tarptautinius skrydžius, gidai praktiškai neteko darbo. Tai ypač ak ...

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Ką gero padarė COVID-19 pandemija – tai tiksliu skalpelio pjūviu parodė, kad (a) mūsų medikų apsauga buvo pačių skęstančiųjų reikalas, nes mes patys, pacientai, skubiai susimobilizavę, pirkom, siuvom, konstravom medikų apsaugos priemones (nuo iniciatyvos „Laikykitės medikai“ iki Roberto Kalinkino 400 000 kaukių siuvimo, nuo Robotikos mokyklos 60 000 apsauginių skydelių iki tūkstančių atskirų žmonių paaukotų po kelias ar kelis šimtus kaukių, pirštinių, antbačių ir t. t.), nes geriau nei tie, kurie privalėjo tuo pasirūpinti laiku, suvokėm, kad (b), iškritus medikams, valstybė tampa tokia pažeidžiama, kad visa kita (įskaitant populiarias kalbas apie pinigus) nebetenka prasmės. Tad dabar, išgyvenant pirmosios koronaviruso bangos pabaigą ir ruošiantis ateinančiai bangai ar bangoms, turime naują rimtą prioritetą – fiziškai apsaugoti medikus nuo biologinių grėsmių, kad ...

Raminta Jakelaitienė. Lietuvai būtinas naujas tvaresnis žemės ūkio modelis

Raminta Jakelaitienė. Lietuvai būtinas naujas tvaresnis žemės ūkio modelis

Noriu sureaguoti į p. R. Karbauskio ironiją dėl gebėjimų užsiauginti/pasigaminti vietinę žemės ūkio ir maisto produkciją šalyje užtikrinimo, tai įtraukiant į Nacionalinio saugumo strategiją kaip prioritetą, apie ką kalbėjo Gintautas Paluckas. Tiesą sakant, stebina toks trumparegiškas ir paviršutiniškas „valstiečių ir žaliųjų“ lyderio žemės ūkio ir kaimo politikos suvokimas. Neva Bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje savaime išsprendžia šalies gebėjimą apsirūpinti šiomis gėrybėmis. Kita vertus, toks atsainus požiūris, tai tik tęsinys nevykusios žemės ūkio politikos, kuri ir toliau jokio žymesnio kokybinio efekto negeneruoja. Priminsiu šios valdančiosios daugumos keletą reikšmingesnių darbų sektoriuje: Žemės ūkio ministerijos kraustynės, užsitęsusios net 3 metus, agrokomisijų cirkas, Baltoji Knyga (pati Knyga gera, tačiau, ko gero, jau pajuodavo nuo intensy ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis. Kaip Lietuvai valdyti koronaviruso krizę? 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtin ...

Algis Vaičeliūnas. Galėtumėm plaukti, tačiau dabar bandome tik nenuskęsti      

Algis Vaičeliūnas. Galėtumėm plaukti, tačiau dabar bandome tik nenuskęsti      

Baigiasi šeštoji mūsų šalies gyvenimą paralyžiavusi  karantino savaitė, tačiau mes vis dar nepradėjome plaukti iš krizės, o tik trumpais ir kiek chaotiškais judesiais bandome nenuskęsti. Suprantama, ne visi vaikystėje žaidė šachmatais ir ne visiems duota įžvelgti visaapimantį situacijos ir išėjimo iš jos sprendimų paveikslą... Visi, kas Lietuvoje bei pasaulyje akylai stebi koronaviruso pandemijos sukeltą krizę ir tai kokias kovos su ja strategijas rinkosi kitos šalys, sutiks, kad Lietuvoje sisteminio požiūrio į krizės sprendimą vis dar nėra. Pavieniai vieno ar kito valdžios atstovo sprendimai dažniau sukelia tik daugiau klausimų, nei aiškiais atsakymais palengvina visuomenės dvejones. Chaotiškumo pavyzdžių daug  ir juos sugrupuoti į vieną paveikslą nėra lengva – gal dėl to ir kyla nerimas dėl ateities tiek man, tiek plačiai visuomenei. Ar tikrai reikėjo (ir ko ...

R. Budbergytė apie 5 mlrd. paramos planą: pinigai pirmiausia turi pasiekti pažeidžiamiausius

R. Budbergytė apie 5 mlrd. paramos planą: pinigai pirmiausia turi pasiekti pažeidžiamiausius

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad Vyriausybės žadama parama karantino metu pirmiausia turi kuo greičiau pasiekti pažeidžiamiausius visuomenės narius, o savarankiškai dirbantiesiems išmokas ragina padvigubinti. Lietuvoje ir taip didžiausia pajamų nelygybė, didžiausia socialinė atskirtis. Jei mažiesiems verslams, kurie prekiauja maistu ar žemės ūkio produkcija, neleisime veikti, nepadėsime, tai artimiausiu metu galime sulaukti bankrotų bangos. „Kiekvienas numatytos paramos euras turi nedelsiant pasiekti tuos, kam labiausiai jų reikia: žmones, kurie gyvena nuo algos iki algos, smulkiausius verslus, kurie užvėrė duris, savarankiškai dirbančiuosius. Parama turi būti dalijama teisingai ir proporcingai. Kol kas, manau, ji nepakankama. Pavyzdžiui, savarankiškai dirbantiesiems išmokas galima būtų dvigubinti – 257 eurai kas mėnesį yra per m ...

Orinta Leiputė. Apie darbą Karštojoje koronos linijoje: juokus labai greitai pakeitė žmonių nerimas

Orinta Leiputė. Apie darbą Karštojoje koronos linijoje: juokus labai greitai pakeitė žmonių nerimas

Vis sulaukiu klausimų: „Kaip sekasi?“, „Kodėl nusprendei ten eiti savanoriauti?“. Šis visas karantino laikotarpis – tai  didžiulis išbandymas ir mums visiems, ir kiekvienam asmeniškai. Kol virusas buvo toli, už daug kilometrų, atrodė, kad mūsų tai nepalies, gal bus tik vienas kitas atvejis, tačiau realybė pasirodė kiek kitokia. Jau prieš pat paskelbiant karantiną „rijome“ kiekvieną informacijos trupinį: kas, kur, kaip, kiek? Kokioje šalyje yra užsikrėtusių? Na, ir staiga viskas persikėlė čia pat, pas mus. Sėdėti namuose ir tik stebėti, kas vyksta – negalėjau. Pro akis socialiniuose tinkluose  praslinko žinutė iš Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, kad reikalingi savanoriai, galintys dirbti Karštojoje koronos linijoje 1808. Iš pradžių jie ieškojo studentų. Po kurio laiko žinutė pasikartojo – pakviesti visi, galintys savanoriauti. Negalėjau likti nuošalyje ...

Close