BVP Archives

Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Koronaviruso pandemijos primestas karantinas išryškino tas švietimo bėdas, kurios ilgai buvo dangstomos. Lietuvos mokinių pasiekimai – žemesni nei Europos vidurkis, nors, pavyzdžiui, estai, pirmaujantys rezultatais, švietimui išleidžia mažiau pinigų nei Lietuva. Mokytojų algos, nors Lietuva skelbia, kad „mokytojas – prestižinė profesija“, – dugne. Valstybinių darželių irgi trūksta. Įvedus karantiną, trūko ir privačių mokyklų bei darželių pūlinys. Iš tėvų jie rinko įmokas, nors pamokų ar užsiėmimų kurį laiką nevedė. Taigi pats laikas peržvelgti švietimo sistemos ydas ir imtis pokyčių. Aiškėja, kad pinigų didinti pedagogų algoms yra, tik jie pasiekia ne tuos darbuotojus, kuriems labiausiai jų reikia. Niūrioji diagnozė – skaičiais Finansų ministerijos duomenimis, šiemet švietimui Lietuvoje skirta apie 2,4 mlrd. eurų. Vertinant švietimui skiriamo ...

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Politinėms partijoms, 2018 m. pasirašiusioms susitarimą dėl gynybos biudžeto augimo iki 2,5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), artėjanti ekonomikos krizė gali tapti gera priedanga ir pasiaiškinimu kodėl nevykdomi populistiniai pažadai. Tačiau lazda turi du galus – ši krizė valdančiajai daugumai taps ir išbandymu, kaip bent užtikrinti gynybos finansavimo „grindimis“ vadinamų 2 proc. nuo BVP skyrimą. Šis įsipareigojimas turi būti vykdomas ne tik dėl to, kad įsipareigota NATO aljansui, o tam, kad būtų tinkamai pasirengta ir gebama apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Iki 2014 m. Rusijos aiškiai Kryme pademonstruoto civilizuoto pasaulio taisyklių ir susitarimų nesilaikymo gynybos finansavimas Lietuvoje buvo podukros vaidmenyje. Juk tuo metu gynybai buvo skiriama mažiausiai tarp NATO šalių – vos 0,77 proc. nuo BVP. Tuometiniai įvykiai Ukrainoje s ...

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą. Pagarbos deficitas Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę. „Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietim ...

Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Lietuvoje tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja žmonių besijaučiančių laimingais, sėkmingai susitvarkiusių karjeros ir asmeninį gyvenimą, tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už borto“ situacija. Nemaža dalis mūsų gyventojų jaučia didelį apmaudą ir neteisybę, kai, gaudami per praūžusią krizę nušienautas algeles, bando sudurti galą su galu, nors gyvenimas per dešimtmetį toli nušuoliavo į priekį ir kainos gerokai išaugo, o didmiesčių „auksinis“ jaunimas nuolat žurnalų puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose pasakoja apie įgyvendintas svajones. Vilnius ir likusi Lietuva Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas kviečia dirbantiesiems kelti algas, siekiant padidinti vartojimą ir paskatinti ekonomikos augimą. Deja, tik trijose ES šalyse, – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – algų augimas 2010-2017 m. buvo didesnis nei 2000-200 ...

A. Sysas: „Biudžetinės įstaigos darbuotojų algos didesnės už šalies vadovų. Ar valdantieji kuriasi sau vietas?“

Valdančiųjų veiksmai vėl provokuoja socialdemokratus kalbėti apie viešojo sektoriaus problemas, ypač apie išbalansuotą darbo užmokesčio sistemą, sakė spaudos konferenciją Seime surengęs Algirdas Sysas. Seimo narys „garo nuleidimo mašina“ pavadino vyriausybėje suformuotą komisiją dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijos. Komisija buvo sudaryta po drastiškų mokytojų streikų. Ji veikia kelis mėnesius, toje veikloje dalyvauja ir Seimo narys A. Sysas. Pasak jo, komisija konstatavo, kad ir pati viešojo sektoriaus ir jo darbo užmokesčio sistema yra visiškai išbalansuotos. Atsiranda nauja biudžetinė įstaiga – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Jos darbuotojams daroma išimtis - skiriami 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimai. Algos didesnės nei šalies vadovų – Prezidentės, Ministro pirmininko ar Seimo pirmininko „O tuo ...

Sigita Mykolaitytė. Tik nesakyk, kad ir Tu feministė

Tokius žodžius dažnai išgirstu iš žmonių, kurie mane pažįsta ir yra visai neblogos nuomonės apie mane. Bet kai mano pasisakymuose randa feminizmo užuominų, staiga labai nustemba: „kaip čia dabar yra – tokia „faina“, o feministė?“. Kažkodėl visuomenė vis dar bijo šio žodžio. Tačiau, kaip bebūtų gaila, visos fobijos kyla iš nežinojimo. Akivaizdu, kad stereotipas, kai feministės paveikslas piešiamas kaip monstro, yra stipriai paveikęs žmones. Kaip atrodo feministė-monstrė? Kas pirmiausiai ateina visiems išsigandusiems į galvą? Tai neskustos pažastys ir kojos! Labai baisu! Netgi daug baisiau nei tai, kad JOS nekenčia vyrų arba net nori juos išnaikinti. Galiu tai ir patvirtinti, ir paneigti. Feminizmo raida labai ilga ir egzistuoja skirtingų krypčių feminizmas. Štai, pavyzdžiui, Valerie Solanas, dar 1967 m. parašiusi „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestą“ ir kalėju ...

Aloyzas Sakalas. Kur prasmenga mokytojų algos?

Tik ką prigeso mokytojų demonstracijos ir jų streikai. Mokytojų reikalavimo ženkliai padidinti jų atlyginimus taip ir neišgirdo Vyriausybės ausys, nes, atseit, nėra tam papildomų lėšų, kurias galima būtų skirti Švietimo ir mokslo ministerijai. Bet ar tai vienintelis kelias patenkinti teisėtus mokytojų reikalavimus? Ekonomisto N. Mačiulio nuomone didžiausia problema ne ŠMM skiriamas pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas. Ir iš tiesų, Lietuva skiria švietimo finansavimui 5,2 proc. BVP, o mokytojų algos nesiekia nei 1000 eurų. Tuo tarpu, nors Vokietija skiria švietimo finansavimui vienu procentiniu BVP punktu mažiau nei Lietuva, bet Vokietijos mokytojų atlyginimai yra žymiai didesni nei Lietuvos mokytojų. Bet tegu kalba konkretūs skaičiai, kurie pateikti lentelėje. Čia pateikti atlyginimai „ant popieriaus“ (Bruttogehalt) ir gaunami į rankas (Nettog ...