Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Lietuvoje tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja žmonių besijaučiančių laimingais, sėkmingai susitvarkiusių karjeros ir asmeninį gyvenimą, tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už borto“ situacija. Nemaža dalis mūsų gyventojų jaučia didelį apmaudą ir neteisybę, kai, gaudami per praūžusią krizę nušienautas algeles, bando sudurti galą su galu, nors gyvenimas per dešimtmetį toli nušuoliavo į priekį ir kainos gerokai išaugo, o didmiesčių „auksinis“ jaunimas nuolat žurnalų puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose pasakoja apie įgyvendintas svajones. Vilnius ir likusi Lietuva Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas kviečia dirbantiesiems kelti algas, siekiant padidinti vartojimą ir paskatinti ekonomikos augimą. Deja, tik trijose ES šalyse, – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – algų augimas 2010-2017 m. buvo didesnis nei 2000-200 ...

A. Sysas: „Biudžetinės įstaigos darbuotojų algos didesnės už šalies vadovų. Ar valdantieji kuriasi sau vietas?“

A. Sysas: „Biudžetinės įstaigos darbuotojų algos didesnės už šalies vadovų. Ar valdantieji kuriasi sau vietas?“

Valdančiųjų veiksmai vėl provokuoja socialdemokratus kalbėti apie viešojo sektoriaus problemas, ypač apie išbalansuotą darbo užmokesčio sistemą, sakė spaudos konferenciją Seime surengęs Algirdas Sysas. Seimo narys „garo nuleidimo mašina“ pavadino vyriausybėje suformuotą komisiją dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijos. Komisija buvo sudaryta po drastiškų mokytojų streikų. Ji veikia kelis mėnesius, toje veikloje dalyvauja ir Seimo narys A. Sysas. Pasak jo, komisija konstatavo, kad ir pati viešojo sektoriaus ir jo darbo užmokesčio sistema yra visiškai išbalansuotos. Atsiranda nauja biudžetinė įstaiga – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Jos darbuotojams daroma išimtis - skiriami 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimai. Algos didesnės nei šalies vadovų – Prezidentės, Ministro pirmininko ar Seimo pirmininko „O tuo ...

Sigita Mykolaitytė. Tik nesakyk, kad ir Tu feministė

Sigita Mykolaitytė. Tik nesakyk, kad ir Tu feministė

Tokius žodžius dažnai išgirstu iš žmonių, kurie mane pažįsta ir yra visai neblogos nuomonės apie mane. Bet kai mano pasisakymuose randa feminizmo užuominų, staiga labai nustemba: „kaip čia dabar yra – tokia „faina“, o feministė?“. Kažkodėl visuomenė vis dar bijo šio žodžio. Tačiau, kaip bebūtų gaila, visos fobijos kyla iš nežinojimo.  Akivaizdu, kad stereotipas, kai feministės paveikslas piešiamas kaip monstro, yra stipriai paveikęs žmones. Kaip atrodo feministė-monstrė? Kas pirmiausiai ateina visiems išsigandusiems į galvą? Tai neskustos pažastys ir kojos! Labai baisu! Netgi daug baisiau nei tai, kad JOS nekenčia vyrų arba net nori juos išnaikinti. Galiu tai ir patvirtinti, ir paneigti. Feminizmo raida labai ilga ir egzistuoja skirtingų krypčių feminizmas. Štai, pavyzdžiui, Valerie Solanas, dar 1967 m. parašiusi „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestą“ ir kalėju ...

Aloyzas Sakalas. Kur prasmenga mokytojų algos?

Aloyzas Sakalas. Kur prasmenga mokytojų algos?

Tik ką prigeso mokytojų demonstracijos ir jų streikai. Mokytojų reikalavimo ženkliai padidinti jų atlyginimus taip ir neišgirdo Vyriausybės ausys, nes, atseit, nėra tam papildomų lėšų, kurias galima būtų skirti Švietimo ir mokslo ministerijai. Bet ar tai vienintelis kelias patenkinti teisėtus mokytojų reikalavimus? Ekonomisto N. Mačiulio nuomone didžiausia problema ne ŠMM skiriamas pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas. Ir iš tiesų, Lietuva skiria švietimo finansavimui 5,2 proc. BVP, o mokytojų algos nesiekia nei 1000 eurų. Tuo tarpu, nors Vokietija skiria švietimo finansavimui vienu procentiniu BVP punktu mažiau nei Lietuva, bet Vokietijos mokytojų atlyginimai yra žymiai didesni nei Lietuvos mokytojų. Bet tegu kalba konkretūs skaičiai, kurie pateikti lentelėje.   Čia pateikti atlyginimai „ant popieriaus“ (Bruttogehalt) ir gaunami į rankas (Nettog ...

G. Paluckas: valstybė sėkminga tiek, kiek sukuria galimybių savo piliečiams

G. Paluckas: valstybė sėkminga tiek, kiek sukuria galimybių savo piliečiams

„Tik tiek galime sau leisti“, – taip atsako valdžios atstovai, paklausti apie bet kokių problemų sprendimą. Nes viskas tėra skaičiai. Žmonės – irgi. Socialdemokratai turi alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). „Valstybės turtėjimas negali būti savitikslis – valstybė sėkminga tiek, kiek sukuria galimybių savo piliečiams. Sugrąžinti politiką į Lietuvą – pagrindinis mūsų siekis“, – interviu „Socialdemokratui“ tvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Apie ką nekalba technokratai – Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų įžangoje kalbama apie naujus pažangos rodiklius, politikos viršenybę, tikrosios politikos poreikį. Atrodo, tiek daug veikiančių politikų, o politikos nėra? – Politikos viršenybė yra politinių idėjų ir principų viršenybė prieš ...

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Socialdemokratai jau kuris laikas svarsto programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami Lietuvą, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, būsime opozicijoje ar ne. Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Alternatyvą politikai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas – nebegalime: Lietuvai tai kainuoja per daug. Nes BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tuo metu atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio. Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ek ...

G. Paluckas: „valstiečių“ autoritarinės užmačios stiprėja

G. Paluckas: „valstiečių“ autoritarinės užmačios stiprėja

„Valstiečių“ ir žaliųjų partijos atstovų bandymai riboti prieigą prie duomenų žiniasklaidai, sumanymai keisti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį – ne atsitiktinumas. Tokie valdančiųjų veiksmai rodo autoritarines užmačias, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Apie valdančiųjų mėginimus varžyti žodžio laisvę, kištis į nacionalinio transliuotojo kontrolę G. Paluckas kalbėjo LSDP tarybos posėdyje. Jis priminė kelis pastaruosius „valstiečių“ sprendimus. Pavyzdžiui, nebeteikti neatlygintinai žurnalistams Registrų centro informacijos, siūlymus Seime keisti Lietuvos radijo ir televizijos valdymą. Anot G. Palucko, LRT veiklą tiriančios Seimo komisijos išvados – politinės. „Daugelis tai nurašo atsitiktinumui, techniniams dalykams. Tačiau tai tampa tendencija. Valdantieji tai neigia, bet tokios tendencijos labai aiškiai ...

Close