L. Jonauskas: už įmonės taršą nuotekomis – 20 kartų didesnės baudos jų vadovams

L. Jonauskas: už įmonės taršą nuotekomis – 20 kartų didesnės baudos jų vadovams

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekia dvidešimt kartų padidinti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nuotekų tvarkymo pažeidimus. Vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį pažeidimą numatytos 110-300 eurų baudos įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims grėstų 1500-3000 eurų administracinė atsakomybė. Už pakartotinį pažeidimą siūlomos dar didesnės baudos, kurios siekia iki 4500 eur. Šokiruoja tai, kad už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus, kurie padaro kelių dešimčių milijonų eurų žalą aplinkai, įmonių vadovai ir kiti už tai atsakingi asmenys susilaukia kelių dešimčių eurų siekiančių baudų. „Šokiruoja tai, kad už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus, kurie padaro kelių dešimčių milijonų eurų žalą aplinkai, įmoni ...

L. Jonauskas: nelegalių tvorų prie ežerų ir upių statytojams – 10 kartų didesnės baudos

L. Jonauskas: nelegalių tvorų prie ežerų ir upių statytojams – 10 kartų didesnės baudos

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Administracinių nusižengimų įstatymo pataisas, kuriomis siekia dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. „Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante. Priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, jis turi būti 5 – 25 metrai. Tačiau ne visi to paiso. Poilsiautojai vis dar susiduria su nelegaliomis tvoromis, kurios ne tik trukdo prieiti prie vandens, bet ir laisvai judėti pakrante. Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai piktybiškai nepaiso draudimo, susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos ...

L. Jonauskas: didesnės baudos ir transporto priemonių konfiskavimas leis pažaboti keturračius miškų niokotojus

L. Jonauskas: didesnės baudos ir transporto priemonių konfiskavimas leis pažaboti keturračius miškų niokotojus

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas su kitais frakcijos nariais įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis tikisi iš miškų išguiti nelegaliai juose važinėjančius ir aplinkai žalą darančius keturračių vairuotojus. Pataisas inicijavęs Linas Jonauskas už važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai yra draudžiama, bei važiavimą miško paklote siūlo numatyti net keliasdešimt kartų didesnes baudas, nei jos galioja šiuo metu. Miškų niokotojų dabartinės baudos visai negąsdina. Žmogui, kuris išgali įsigyti brangų keturratį, esama 20-50 eurų bauda už nelegalų pasivažinėjimą miškais ar 140-300 eurų bauda už sunaikintą miško paklotę nieko nereiškia. „Priėmus mano siūlomas pataisas, vairuotojams, kurie mėgsta nelegaliai pasivažinėti keturračiais ar kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miškais, bekele, tokia „ ...

Vaida Baranovė. Ko gyvūnai (ir jų teisių gynėjai) tikisi iš naujosios valdžios

Vaida Baranovė. Ko gyvūnai (ir jų teisių gynėjai) tikisi iš naujosios valdžios

Rugsėjo pradžioje didžiulio žmonių susidomėjimo ir įsiūčio sulaukęs nelegalių šunų veisyklų skandalas, kaip ir daugelis panašaus pobūdžio sujudimų, deja, turėjo savo galiojimo laiką. Nors tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos (VMVT) nekompetencija, ypač „Laisvės TV“ dėka, pakliuvo po padidinamuoju stiklu, o baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pataisų projektas tapo ne tik keleto gyvūnų teisių aktyvistų Seime, tačiau ir visos visuomenės rūpesčiu. Deja, masinis šurmulys, kaip ir visi masiniai šurmuliai, nutilo vos po poros savaičių. Seimo rudens sesijoje proveržių šiuo klausimu taip pat neįvyko. Ko galime laukti iš naujosios valdžios? Ingridai Šimonytei pateikus kandidatų į ministrus sąrašą, gyvūnų teisėmis ir aplinkosauga besidomintys žmonės nukreipė žvilgsnius į Aplinkos ir Žemės ūkio (kuriai yra pavaldi VMVT) ministerijas. Kandidato/-ės į ŽŪM kol ...

Orinta Leiputė. Bausti, čipuoti ar reformuoti?

Orinta Leiputė. Bausti, čipuoti ar reformuoti?

Dešimtys žiauraus elgesio su gyvūnais ir eilė demaskuotų neteisėtų naminių gyvūnų daugyklų atvejų visuomenėje sukėlė tikrą audrą. Visuomenininkai, nevyriausybinių organizacijų nariai, savanoriai net naktimis budėjo prie nelegalių šunų daugyklų, dalyvavo prie Seimo organizuotame mitinge, savo poziciją reiškė socialiniuose tinkluose. Visuotinis pasipiktinimas žiauriu elgesiu su gyvūnais įkvėpė ir politikus: vieni registravo įstatymo pataisas, ateityje pagerinsiančias gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje, o kiti, bandydami gauti dėmesio rinkimų kampanijos metu, dalyvavo įvairiose TV ar radijo laidose ir ten aptarė gyvūnų gerovės problematiką. Visiems politikams reikia priminti, kad siekiant iš esmės spręsti susidariusią tragišką situaciją gyvūnų gerovės srityje vien pakalbėti nepakaks. Gyvūnų gerovę užtikrinsime tik imdamiesi kompleksinių ir sisteminių sprendimų, kurie ...

Matas Skamarakas. Kaukių balius

Matas Skamarakas. Kaukių balius

Ilgai teigusi, kad apsauginės kaukės žmonių nuo viruso neapsaugo, mūsų Vyriausybė priėmė priešingą sprendimą ir nurodė, jog jas viešoje vietoje privalo dėvėti visi. Maža to, kaip tikra policinė valstybė, ėmėme stropiai bausti žmonės už tai, kad viešumoje jie pasirodo be kaukių. Medicininių kaukių Lietuvoje kurį laiką net nebuvo įmanoma nusipirkti, o likusias rinkoje spekuliantai pardavinėjo kosminėmis kainomis. Ne visur, tačiau šiomis dienomis prekybininkai pasipildė kaukių atsargas ir jų rasti jau nesunku, tačiau kaina ir toliau išlieka labai didelė ir ne visiems prieinama. Kodėl pats ministras vietoje aukšto apsaugos standarto turinčio respiratoriaus nedėvi šaliko? Nerandančius ar negalinčius įsigyti medicininės kaukės, sveikatos apsaugos ministras ragina imti po ranka pasitaikiusį šaliką ar skarelę – šie, anot ministro, atlieka panašią funkciją. Tačiau, kyl ...

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Kiekvieną pavasarį, vos tik laukus apdžiovina saulė ir šiltas vėjas, šalį užlieja žolės gaisrai. Kasmet išdeginama tūkstančiai hektarų sausos pernykštės žolės. Degindami pernykštę žolę, žmonės mano, jog sudegusios žolės pelenais bus tręšiama dirva, tačiau yra atvirkščiai – gamtai daroma didelė žala. Situacija nesikeičia ir šiemet: ugniagesiai skaičiuoja dešimtis kiekvieną dieną kylančių žolės gaisrų ir kol kas nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti padegėjus. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Nors kai kurie ugniagesiai šiuos gaisrus priskiria menkaverčiams gaisrams, tačiau gamtai kasmet padaroma milžiniška žala. Žūva tūkstančiai įvairiausių, nuo liepsnų negalinčių pabėgti gyvūnų. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Užsiliepsnojęs miškas ne tik apsunkina ugnies gesinimą. Žala ...

Close