balsavimas Archives

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Politinis aktyvumas, sąmoningumas ir pilietiškumas – neišvengiami dėmenys, prisidedantys prie mūsų valstybės augimo. Atsakomybė ir pilietinė teisė dalyvauti rinkimuose, iš esmės, nulemia mūsų valstybės raidą ir prisideda prie valstybės augimo, todėl labai svarbu, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių. Šiuose rinkimuose savo pilietine teise pasinaudojo 47,16 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių, t.y. kiek daugiau nei milijonas. Viso, iš 2411617 teisę dalyvauti rinkimuose turinčių piliečių savo valią šių Seimo rinkimų pirmajame ture išreiškė 1044924 rinkėjai. Aktyviąją teisę, leidžiančią dalyvauti rinkimuose balsuojant, turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Palyginti su 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, akivaizdu, jog šiuose rinkimuose piliečiai buvo pasyvesni. 2016 m. aktyvumas siekė 50,56 procentų ...

Socialdemokratai: naikindama nepritaikytas apylinkes VRK sprendžia savo problemas, bet ne neįgaliųjų

Vietoje to, kad balsavimo apylinkės laikantis įstatymo būtų pritaikytos neįgaliesiems, Vyriausioji rinkimų komisija problemą sprendžia iš viso tas apylinkes panaikindama. Tai nėra neįgaliųjų teisių įtvirtinimas ir jų judėjimo laisvės palengvinimas, o tiesiog savotiškas įstatymo apėjimas, teigia socialdemokratai. „Dėl neįgaliesiems nepritaikytų patalpų kelios dešimtys apylinkių buvo tiesiog prijungtos prie kitų, užuot patalpas pritaikius. Kitaip to nepavadinčiau kaip įstatymo apėjimu. Dabar neįgaliesiems teks važiuoti balsuoti kažkur toliau. Jų teisėmis buvo pasirūpinta formaliai, kad viskas būtų pagal įstatymą, bet nei dėmesio, nei lėšų neįgalių žmonių balsavimo priemonėms neskirta“, - sako Seimo narė, socialdemokratė Raminta Popovienė. Socialdemokratai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai formaliai sprendžia tik Vyriausiosios rinkimų komisijos problemas, ka ...

Socialdemokratai balsavime dėl V. Pranckiečio nedalyvaus: postų dalybos – valdančiųjų reikalas

Po Viktoro Pranckiečio pareikšto noro, kad Seime neatidėliojant būtų balsuojama dėl nepasitikėjimo juo kaip Seimo pirmininku, socialdemokratų frakcija laikosi jau anksčiau išsakytos pozicijos – balsavime nedalyvaus. Socialdemokratai šios valdžios postų dėlionėse nedalyvauja. Valdantieji skelbiasi turintys daugumą Seime, vadinasi gali nuspręsti. „Seimo vadovybei įteiktas pareiškimas dėl V. Pranckiečio atšaukimo iš Seimo pirmininko pareigų ir pareikštas paties V. Pranckiečio noras, kad dėl nepasitikėjimo juo būtų balsuojama dar šiandien nieko nekeičia. Mes jau anksčiau pasakėme: situaciją sukūrė valdantieji, kai iš savo tarpo išrinko Seimo Pirmininką, kurio dabar nenori. Valdantieji turi ir spręsti šią savo sukurtą dilemą. Socialdemokratai šios valdžios postų dėlionėse nedalyvauja. Valdantieji skelbiasi turintys daugumą Seime, vadinasi, gali nuspręsti, ar atleisti ...

Socialdemokratai nekeičia pozicijos dėl V. Pranckiečio

Po Viktoro Pranckiečio pareikšto noro, kad būtų Seime inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo juo kaip Seimo pirmininku, socialdemokratų frakcija laikosi jau anksčiau išsakytos pozicijos. „Dilema dėl Viktoro Pranckiečio tinkamumo eiti Seimo pirmininko pareigas yra kilusi valdantiesiems, mes neinicijavome jokių idėjų nei dėl V. Pranckiečio darbo kokybės, nei kas turėtų užimti šį postą, tai valdantieji dabar tegu ir sprendžia savo iškeltą klausimą. Mes jų postų dėlionėse nedalyvaujame“, - sako opozicijos lyderis Julius Sabatauskas. Gal Seimo pirmininkui pritrūko žiniasklaidos dėmesio, o gal pamatė, kad jį delegavusios partijos ir buvusios frakcijos vadovas bijo rizikuoti pats organizuoti tokią procedūrą ir ją pralaimėti. Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas Viktoro Pranckiečio norą pasitikrinti pasitikėjimą vertina kaip keistoką. „Gal ...

Socialdemokratai – už dvigubą pilietybę, rodo visuotinė partijos narių apklausa

Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) surengus vidinę apklausą dėl dvigubos pilietybės paaiškėjo, kad daugiau du trečdaliai kairiųjų – už galimybę įteisinti dvigubą pilietybę. LSDP vykdytoje narių apklausoje dalyvavo 2793 partijos nariai, iš kurių 71 proc. balsavo už dvigubos pilietybės alternatyvą. „Į dvigubos pilietybės klausimą žiūrime labai atsakingai. Pilietybė apima teises ir pareigas, todėl turime susitarti, ko iš valstybės gali tikėtis dvigubą pasą turėsiantis žmogus ir ko iš tokio žmogaus – likusi visuomenė“, – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Pilietybė apima teises ir pareigas, todėl turime susitarti, ko iš valstybės gali tikėtis dvigubą pasą turėsiantis žmogus. Apklausos organizatoriai pastebi, kad dėl dvigubos pilietybės turinio klausimų kilo ir balsavusiems partiečiams. Mokesčių tarifai, tarnavimas Lietuvos kariuomenėje, galimybė gauti ...

Socialdemokratai balsuoja dėl dvigubos pilietybės

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai visuotinėje apklausoje balsuoja dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų palaiko dvigubos pilietybės idėją, rodo tarpiniai apklausos rezultatai. „Norime atsiklausti ir žinoti mūsų partijos narių nuomonę, tai nulems ir partijos poziciją. Apklausoje, tikėtina, dalyvaus apie pustrečio tūkstančio narių, taigi tai bus reprezentatyvi apklausa – iš jos galima nuspėti ir galimą referendumo sėkmės ar nesėkmės tikimybę“, – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Pirmieji apklausos rezultatai liudija, kad 72 proc. LSDP narių pasisako „už“ dvigubos pilietybės įteisinimą, 28 proc. – „prieš“. Balsavime jau dalyvavo 1,5 tūkst. partijos narių. Pasak partijos pirmininko, tokie skaičiai rodo, kad dauguma partijos narių į piliečio ir valstybės santykį žiūri progresyviai: „Tai yra atspindys ir emigrac ...

J. Sabatausko parengtos pataisos skinasi kelią Seime

Po svarstymo Seimas pritarė Juliaus Sabatausko siūlytoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Svarstomu projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šio kreipimosi sąlyga – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. „Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės – byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas ...