Seimas pritarė Lino Jonausko siūlymui įteisinti žvejybos bei medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate

Seimas pritarė Lino Jonausko siūlymui įteisinti žvejybos bei medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate

Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime nario Lino Jonausko parengtoms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama Žuvinto biosferos rezervate įteisinti žvejybos bei medžioklės draudimą. Toliau šios pataisos bus svarstomas Aplinkos apsaugos komitete. Neatsakingai nueinančios Vyriausybės pakeistos nuostatos išplėtė galimybę žvejoti Žaltyčio ežere, paversdamos saugomos teritorijos prieigas „automobilių rezervatu“ ir tokiu žvejų sambūriu vandens telkinyje, kad jame nebeliko vietos paukščiams. „Neatsakingai nueinančios Vyriausybės pakeistos nuostatos išplėtė galimybę žvejoti Žaltyčio ežere, paversdamos saugomos teritorijos prieigas „automobilių rezervatu“ ir tokiu žvejų sambūriu vandens telkinyje, kad jame nebeliko vietos paukščiams. Taip pat iki šiol yra likę daug neaiškumų dėl medžioklės galimybių biosf ...

Linas Jonauskas siūlo visuomenei suteikti daugiau galių apginti žaliąsias miestų erdves

Linas Jonauskas siūlo visuomenei suteikti daugiau galių apginti žaliąsias miestų erdves

Svarstant naujos redakcijos Želdynų įstatymo pataisas, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas pateikė įstatymui pasiūlymus, kurie padėtų apsaugoti miestų, miestelių medžius nuo nepagrįsto pjovimo, labiau įtraukti į sprendimų priėmimą visuomenę ir užtikrinti sprendimo priėmimo kokybę. „Tai, kad ilgai strigęs naujos redakcijos Želdynų įstatymas pradėtas svarstyti Seime, yra svarbus žingsnis. Visuomenė yra pavargusi nuo visuotinės „trinkelizacijos“, kurios metu miestų, miestelių žaliosios erdvės, skverai, net dvarų ir kultūros paveldo objektų prieigos virsta betono ir trinkelių aikštėmis. Nauja įstatymo redakcija sudeda ne vieną saugiklį, kuris neleis vienašališkai, be visuomenės priimti sprendimus. Džiaugiuosi, kad Aplinkos apsaugos komitete pritarta mano siūlymui, kad komisijoje, kuri sprendžia želdynų klausimus, pusė narių būtų visuomenės at ...

Socialdemokratas L. Jonauskas kritikuoja Vyriausybės programos aplinkosaugos dalį: nėra ambicijų

Socialdemokratas L. Jonauskas kritikuoja Vyriausybės programos aplinkosaugos dalį: nėra ambicijų

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad aplinkosauginė Vyriausybės programos dalis panašėja labiau į privalomų europinių reikalavimų perrašymą, nei į ambicingą planą, o naujajai Vyriausybei siūlo imtis Nacionalinės miškų strategijos. Pasak socialdemokrato, pačioje programos pradžioje iškeliamas abejotinas tikslas, kad „mūsų vaikai ir ateities kartos turėtų tas pačias galimybes, tuos pačius gamtinius išteklius, tokią pat švarią ir turtingą gamtą, kaip ir mes šiandien“. Tikslas turi būti ne išlaikyti esamą situaciją, o stengtis ją reikšmingai pagerinti. „Vargu, ar tikrai norime likti esamoje situacijoje, kai Lietuvą nuolat krečia ekologinės katastrofos, vandens ir oro tarša didėja, kyla grėsmė saugomoms teritorijoms ir rūšims, pereikvoti žuvų ištekliai. Tikslas turi būti ne išlaikyti esamą situaciją, o stengtis ją reikšmingai pagerinti“, – pažymi L ...

Linas Jonauskas. Žuvintas negali likti automobilių rezervatu

Linas Jonauskas. Žuvintas negali likti automobilių rezervatu

Pradėjęs dirbti Seime inicijavau Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų projekto įregistravimą, kuriuo sieksiu įstatymu įteisinti žvejybos ir medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Žuvinto biosferos rezervatas lapkričio mėnesį, po neatsakingai nueinančios Vyriausybės pakeistų nuostatų, kurios išplėtė galimybę žvejoti Žaltyčio ežere, tapo automobilių rezervatu. Ežere nebeliko čia iki tol apsistojusių paukščių, nes į jį su valtimis suplūdo žvejai. Lyg to dar būtų maža, prasidėjo vieši Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų ginčai, leidžiama ar draudžiama po tam tiktų teisės aktų pakeitimų medžioti rezervate ir jam priklausančiuose draustiniuose. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba paskelbė, kad Žuvinto biosferos rezervate esančiuose keturiuose draustiniuose medžioklė leidžiama ir vyksta bendrąja tvarka. Jei norime, kad unikalus ...

Vaida Baranovė. Ko gyvūnai (ir jų teisių gynėjai) tikisi iš naujosios valdžios

Vaida Baranovė. Ko gyvūnai (ir jų teisių gynėjai) tikisi iš naujosios valdžios

Rugsėjo pradžioje didžiulio žmonių susidomėjimo ir įsiūčio sulaukęs nelegalių šunų veisyklų skandalas, kaip ir daugelis panašaus pobūdžio sujudimų, deja, turėjo savo galiojimo laiką. Nors tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos (VMVT) nekompetencija, ypač „Laisvės TV“ dėka, pakliuvo po padidinamuoju stiklu, o baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pataisų projektas tapo ne tik keleto gyvūnų teisių aktyvistų Seime, tačiau ir visos visuomenės rūpesčiu. Deja, masinis šurmulys, kaip ir visi masiniai šurmuliai, nutilo vos po poros savaičių. Seimo rudens sesijoje proveržių šiuo klausimu taip pat neįvyko. Ko galime laukti iš naujosios valdžios? Ingridai Šimonytei pateikus kandidatų į ministrus sąrašą, gyvūnų teisėmis ir aplinkosauga besidomintys žmonės nukreipė žvilgsnius į Aplinkos ir Žemės ūkio (kuriai yra pavaldi VMVT) ministerijas. Kandidato/-ės į ŽŪM kol ...

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. –  nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Ramūnas Lydis. Miškininkystė ir aplinkosauga: ar įmanoma suderinti?

Ramūnas Lydis. Miškininkystė ir aplinkosauga: ar įmanoma suderinti?

Kirsti ar nekirsti Lietuvos miškus? Saugoti, palikti gamtai ar gauti tiesioginę ekonominę naudą? Tai klausimai, kylantys šiuolaikinei Lietuvos visuomenei. Nebijau sakyti, kad šiuo klausimu mūsų mažos šalies visuomenė skilusi į dvi ar net tris dalis: viena dalis norėtų visiško miškų kirtimo atsisakymo, kita – gauti pajamas iš turimų miškų, o trečia kažkur per vidurį. Ar įmanoma rasti bendrą sprendimą? Manau, kad taip. Tačiau tam reikės laiko, gilių diskusijų, visų pusių geranoriškumo, noro rasti visiems tinkamą sprendimą. Šioje situacijoje negali būti absoliutaus laimėtojo ar absoliutaus pralaimėtojo. Tiek miškų kirtimų priešininkai, tiek miškus kertantys turi nusileisti. Pradžiai pabandysiu pateikti savo vertinimą tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Kokie visuomenininkų, aplinkosaugininkų poreikiai miškui? Aplinkosauginės organizacijos mišką supranta kaip ekosis ...

Close