Seimo Asmenų su negalia teisių komisija posėdyje svarstė klausimą dėl aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, skatinančių žmonių su negalia užimtumą.
Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė pabrėžė, kad iš esmės reikia keisti šiuo metu galiojančią žmonių su negalia užimtumo sistemą.
„Vykdant asmenų su negalia užimtumo pertvarką, buvo siekiama, kad paslaugos „vaikščiotų“ paskui asmenį su negalia.
Tačiau šio siekio nepavyko įgyvendinti, paslaugos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės veikia atskirai, nėra vieningos sistemos. Komisija kreipsis į Vyriausybę su siūlymu sistemiškai peržiūrėti asmenų su negalia užimtumo skatinimo priemones ir galimybes plėsti socialinį verslą. Asmenų su negalia teisių komisija ateityje planuoja tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę”, – sako I. Kižienė.
Posėdžio metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk pristatė šiuo metu taikomas aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Ministerija planuoja keisti dabar galiojančią įdarbinimo subsidijuojant tvarką – pratęsti šios priemonės taikymą. Šiuo metu asmenys, turintys 30–40 proc. dalyvumo lygį, remiami trejus metus. Norima šį terminą pratęsti iki penkerių metų.
Posėdyje dalyvavusi VšĮ „SOPA“ vadovė Jurgita Kuprytė, pažymėjo, kad šiuo metu Užimtumo įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl asmenų su negalia užimtumo nėra taiklios. Nėra individualaus asmens vertinimo – kartais asmuo turi didelį dalyvumo lygį (50 proc. ar daugiau), tačiau jam reikia daug daugiau pagalbos norint įsidarbinti, nes jis neturi reikiamų įgūdžių, kad galėtų sėkmingai integruotis atviroje darbo rinkoje.
Posėdyje dalyvavusi Lietuvos žmonių su negalia forumo projektų vadovė Dalia Kuliešienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sunkiausia į darbo rinką integruoti sunkiausią negalią turinčius asmenis. Siekiant didesnės tokių asmenų integracijos, reikėtų daugiau dėmesio skirti užimtumo skatinimui iki atviros darbo rinkos. Būtų tikslinga apsvarstyti galimybę, dabar veikiančių dienos socialinių centrų pagrindu kurti asmenų su negalia užimtumo centrus. Dabar veikiančios socialinės dirbtuvės savo veiklą finansuoja iš Europos Sąjungos projektinių lėšų – tai yra laikina priemonė.
Seimo komisijų skyriaus ir LSDP frakcijos inf.
Seimo kanc. nuotr.
