Teisėsaugai fiksuojant vis daugiau atvejų, kai iš žmonių apgaule išviliojami pinigai, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Darius Razmislevičius įspėja, kad ir visuomenė, ir valdžios institucijos į šį reiškinį žvelgia pernelyg siaurai.
„Argi ne akivaizdu, kad tokios išviliotų pinigų sumos ir nukentėjusiųjų skaičiai rodo mūsų visuomenės neatsparumą klaidinimui, manipuliavimui, apgaulei?
Tarp nukentėjusiųjų – įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės. Šiandien daug kalbame apie visuomenės atsparumą, bet sukčiavimo problemą ir toliau tikimės išspręsti keliais patarimais“, – stebisi parlamentaras.
Pasak D. Razmislevičiaus, kovodami su kitomis problemomis jau supratome, kad būtina sutelkti įvairių institucijų pastangas – pavyzdžiui, tokio dėmesio sulaukė narkotikų mokyklose problema.
„Internetiniai ir telefoniniai sukčiai, aspsimetėliai ir pagalba nuo jų nukentėjusiems žmonėms yra iššūkis, į kurį privalome pasižiūrėti daug rimčiau“, – įsitikinęs parlamentaras.
D. Razmislevičius ketina inicijuoti pasitarimą šiais klausimais su įvairių Seimo komitetų ir komisijų nariais.
„Jau esu siūlęs didinti finansinių įstaigų, bankų atsakomybės naštą, įpareigoti nedelsiant atlyginti žalą.
Tačiau mūsų bankai, atrodo, labiau rūpinasi tuo, kokie žodžiai įrašomi pervedimo paskirtyje“, – pažymi parlamentaras, primindamas atvejį, kai žmonės negalėjo atlikti pervedimų už koncerto bilietus, nes atlikėjų grupės pavadinime buvo „pavojingas“ žodis.
Už skaičių slypi tragedijos
Anot D. Razmislevičiaus, ne mažiau svarbu akcentuoti valstybės pagalbą nukentėjusiesiems, nes „už statistikos duomenų slepiasi konkrečių apgautų žmonių ir šeimų drama“.
„Lietuvoje veikia pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistema ir pagalbos tarnybų tinklas.
Akredituotai pagalbai teikti šiemet skirta daugiau nei 550 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Kaip žinome, nuo sukčių nukentėję asmenys dažnai patiria gilų šoką, nežino kur kreiptis – ir ne visada kreipiasi pagalbos. Informacija apie galimybes gauti tokią pagalbą dar per mažai žinoma, per mažai matoma. Čia yra ką nuveikti“, – pažymi D. Razmislevičius.
Anot jo, stiprinant prevencinį visuomenės švietimą apie sukčiavimą, žmonių atsparumą klaidinančiai informacijai ir kitokiai manipuliacijai, būtina sutelkti socialinės srities, švietimo, net kovos su dezinformacija ir kitų sričių specialistų pajėgumus.
„Neapgaudinėkime savęs manydami, kad apsimetėliai apgauna tik vienišus, silpnus senjorus.
Privalome suprasti, kad tokie sukčiavimo mastai visuomenėje yra pavojingas simptomas. Turime ieškoti ligos priežasčių“, – įspėja Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys D. Razmislevičius.
Parlamentaras yra siūlęs nustatyti įpareigojimus finansų ir kredito įstaigoms pagal Jungtinės Karalystės pavyzdį, kur bankai privalo per 5 dienas kompensuoti iki 98,7 tūkst. eurų siekiančią klientų žalą, patirtą dėl sukčiavimo.
