Tadas Vinokuras, Ministro Pirmininko patarėjas ryšiams su Seimu
Švietimo sistema vėl atsidūrė po didinamuoju stiklu. Po to, kai Švietimo ministerija nusprendė pridėti dešimt balų prie egzaminų rezultatų, rodos, atsivėrė tikri pragaro vartai. Vieni emocingai klausia: „kodėl baudžiame šimtukininkus?“. Tuo tarpu kiti – mato truputį giliau ir supranta, kad šis sprendimas gal ir ne idealus, bet neišvengiamas. Kitaip tariant, tai – būtinas žingsnis, skirtas sumažinti chaosą, kurį švietimo sistemoje užkūrė būtent konservatorių priimti sprendimai praėjusioje Vyriausybėje.
Apie ką kalbu konkrečiai? Valstybinių egzaminų išlaikymo kartelė iki šiol buvo labai skirtinga: 10 taškų iš 60 matematikai, arba 16 iš 100, 20 taškų gamtos mokslams ir 30 lietuvių kalbai. Tačiau, motyvuodami kokybės standartų didinimu, konservatoriai nusprendė drastiškai pakelti kartelę – iki 35 taškų. Taškus pavertus balais, buvo suplanuota prie galutinio rezultato šiais metais pridėti 5 balus. Šią ribą būtų buvę galima kelti laipsniškai, pavyzdžiui, iki 25 taškų, tam, kad sistema spėtų prisitaikyti, o abiturientai – pasiruošti. Tačiau konservatoriai niekada nepasižymėjo subalansuotu požiūriu į reformas, taigi, jie nusprendė su buldozeriu pervažiuoti visą egzaminų sistemą ir ribą pakelti daugiau nei dvigubai.
Kodėl tai yra tragedija? Pirmiausia, šis pokytis buvo įvedamas nenumatant jokių adaptacijos mechanizmų, kitaip tariant, tai buvo ne reforma, o eksperimentas su moksleivių ateitimi. Antra, 35 taškų kartelė reiškia, kad net iki 60 proc. moksleivių neišlaikytų egzaminų, o tai žala ne tik jiems, kadangi jie negalės siekti aukštojo mokslo, bet ir visai švietimo sistemai, nes aukštosios mokyklos praras studentus. Kitaip tariant, daugybė abiturientų liktų be brandos atestato, nors jie turi pakankamas žinias studijuoti, pavyzdžiui, kolegijose.
Duomenys rodo, kad daugelio abiturientų rezultatai paprasčiausiai neatitinka naujai pakeltos minimalios išlaikymo kartelės (40 balų išlaikymui ir 50 balų stojimui į universitetus), todėl jie būtų masiškai eliminuojami iš aukštojo mokslo.
Ir štai dabar suaktyvėję sofos ekspertai sako, kad taip ir turėtų būti – šie jauni žmonės nusipelnė griežčiausio susidorojimo, nes jie, suprask, yra nevykėliai ir tinginiai. Nesvarbu, kad dalis šių jaunų žmonių vis dar ieško savęs, nesvarbu, kad jie patyrė mokymosi sunkumų pandemijos metu, turėjo prisitaikyti prie eksperimentinių programų, o dabar – paknopstom vytis staiga pasikeitusius egzaminų reikalavimus. Sofos ekspertams visa tai – nesvarbu.
Tačiau juk kalbame apie jaunus žmones, jų ateitį, karjeras, bene svarbiausią mūsų šalies investiciją. Tad kalbėkime apie tai rimtai ir atsakingai: masinis jaunų žmonių išvarymas „šunims šėko pjauti“ yra baisi nelaimė mūsų visai sistemai ir valstybei – šie žmonės jausis išmesti už borto, stigmatizuoti.
Kalbu apie tai iš patirties. Man pačiam teko studijuoti užsienyje (JAV, JK), tad tikrai galiu palyginti Lietuvos ir Vakarų valstybių švietimo filosofijas. Puikiai žinau, kaip Lietuvos švietimo sistema tiesiog mėgaujasi jaunų žmonių moralizavimu ir nuolatiniu baudimu blogais pažymiais. Tai, matyt, yra sovietinio mentaliteto palikimas, kadangi tais laikais dalis visuomenės jautėsi gerai tik tada, kai kitiems sekėsi dar prasčiau nei jiems patiems. Tuo tarpu Vakaruose, laisvose visuomenėse, vystėsi visai kita filosofija, kuri vadovaujasi šiais principais: paskatink, įkvėpk, įgalink. Norite, kad žmogus pasiektų aukščiausių rezultatų? Duokite jam šansą, įkvėpkite, sudominkite ir pasakykite gerą žodį – tik tada bus galima tikėtis, kad didesnė mokinių dalis patys nersis iš kailio dėl pačių aukščiausių rezultatų.
Kalbant apie egzaminų išlaikymo statistiką, svarbu prisiminti ir socialinę nelygybę Lietuvoje. Ar tikrai mūsų visuomenėje vis dar yra tokių naivių žmonių, kurie mano, kad socialinė nelygybė ir egzaminų rezultatai yra nesusiję dalykai? Tikrai? Pasižiūrėkite į egzaminų rezultatus ir pamatysite, kad konservatorių priimti reikalavimų griežtinimai labiausiai smogia regionų, mažesnių miestelių ir socialiai pažeidžiamų grupių mokiniams. Kodėl taip yra? Todėl, kad ten gyvenančios šeimos paprasčiausiai neturi pinigų samdyti korepetitorius.
Taigi tokia švietimo sistema, užuot mažinusi nelygybę ir sukūrusi daugiau galimybių socialiai pažeidžiamoms grupėms, toliau didina socialinę prarają tarp turtingesnių ir mažiau pasiturinčių. Tokia švietimo sistema ne tik daro gėdą mūsų valstybei, bet ir kainuoja realius nuostolius visai šalies ekonomikai. Visi jauni žmonės, kurie bus prarasti neadekvačiai griežtoje ir chaotiškoje švietimo sistemoje, yra žmonės, kurie, tikėtina, jau negalės dirbti aukštos kvalifikacijos darbo vietose ir nesukurs tiek pridėtinės vertės, kiek galėtų.
Grįžtant prie sprendimo pakelti egzaminų rezultatus 10 taškų, reikia suprasti, kad Švietimo ministerija atsidūrė tarp kūjo ir priekalo – konservatorių sprendimai ją tiesiog prirėmė prie sienos. Vertinimo komitetai, kuriuos sudarė 6–14 nepriklausomų specialistų, pasiūlė pridėti po 10 taškų prie visų egzaminų rezultatų. Ministrė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, sprendimą patvirtino. Ir šį sprendimą reiktų suprasti ne kaip dovaną, o kaip būtiną korekciją, kuri stabilizuoja rezultatų pasiskirstymą ir užtikrina, kad tūkstančiai abiturientų neprarastų galimybės stoti į aukštąsias mokyklas dėl praeitoje kadencijoje padarytų klaidų. Bet kokia alternatyva būtų buvusi katastrofa – jaunuoliai būtų likę be brandos atestato vien dėl to, kad konservatoriai nusprendė paeksperimentuoti su jų ateitimi.
Ciniškiausia – tai, kad būtent tie patys politikai, kurie inicijavo šį eksperimentą, šiandien leidžia sau kritikuoti sprendimus, kuriais bandoma gelbėti jų sukurtą situaciją. Konservatoriai drįsta kviestis R. Popovienę ant kilimėlio, nors patys ir sukūrė dabartinę situaciją. Čia reikia prisiminti, kad 2024 metais konservatorių valdoma Švietimo ministerija jau buvo priversta pridėti 5 balus prie mokinių įvertinimų atestate. Tad patys konservatoriai žinojo situaciją ir – siekdami, kad mažiau moksleivių liktų be atestato – nusprendė „gelbėti situaciją“ pridėdami 5 balus prie konvertuotų rezultatų. Ar ne komiška, kad būdami opozicijoje jie staiga pamiršo savo sprendimus, priimtus Vyriausybėje? Komiška. Ypatingai dėl to, kad švietimas konservatorių valdymo laikotarpiu tiesiog skendo krizėse.
Jų valdymo laikotarpiu keitėsi net trys ministrai (to švietimo sistemoje dar nėra buvę per 30 metų). Vienu metu pradėta per daug reformų, kurioms buvo absoliučiai nepasirengta. Konservatoriai negirdėjo siūlymo atidėti perėjimą prie atnaujinto ugdymo turinio, tarpinio žinių patikrinimo, nes paprasčiausiai nebuvo vadovėlių, mokymo turinio, mokytojai buvo neparengti. Galima būtų prisiminti ir valstybinių brandos egzaminų organizavimą, kai buvo supainiotos užduotys, dingo mokinių darbai. Konservatorių priimti sprendimai tiesiog išdarkė mokyklų tinklą – vien praeitais metais užsidarė net 60 kaimiškų gimnazijų. Akivaizdu, kad praeitai valdžiai labiau rūpėjo lėšos, o mokinių gerovė jiems buvo nė motais. Būtent dėl to, matyt, buvo ir toliau nuosekliai ginamas ir saugomas privačių mokyklų tinklas.
Taigi šiandieninė krizė švietime nėra kažkoks atsitiktinumas ar „neišvengiama reformų pasekmė“. Tai – tiesioginis konservatorių politinių sprendimų rezultatas, kurį paveldėjo dabartinė valdžia. Taip, dešimties balų pridėjimas nėra idealus sprendimas. Taip, jis nesugrąžins į sistemą pasitikėjimo, kurį ji pastaruoju metu prarado. Tačiau tai – būtinas žingsnis, siekiant bent minimaliai apsaugoti jaunus žmones nuo politikų arogancijos padarinių.
