Seime pirmadienį dar vieną etapą įveikė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas už jį turės balsuoti dar kartą, po to jį dar turės pasirašyti prezidentas.
Siekdama teisingiau paskirstyti mokestinę naštą ir mažinti pajamų nelygybę, Vyriausybė siūlo nustatyti didesnį aukštesnių pajamų apmokestinimo progresyvumą ir vienodus GPM tarifus taikyti visų rūšių pajamoms, išskyrus dividendus, kapitalo prieaugio pajamas ir kai kurias išmokas.
„Skurdas sumažės tik tada, kai priimsime mokesčius, pirmiausia GPM, kad turtingieji pagaliau pradėtų mokėti didesnius mokesčius, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Turtingi turtingėja“
„Turtingi turtingėja žymiai greičiau, nei valstybė sugeba remti mažiau uždirbančius“, – priduria socialdemokratas.
„Yra atlyginimų ir 120 tūkst. per mėnesį, ir 448 tūkst. per mėnesį.
Jei šitie žmonės sumokėtų daugiau, tai tikrai jų gyvenimo kokybė nesumažėtų“, – įsitikinęs socialdemokratas.
„Visokios „superliberalios“ politikos atvedė prie to, kad iš Lietuvos beveik milijonas išvažiavo.
Išvažiavo būtent dėl darbo santykių, užmokesčio. Tai padarė neoliberali politika“, – konstatuoja A. Sysas.
Seimas pritarė papildomam neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD) už vaiką, taip pat dirbančiųjų su verslo liudijimais mokesčio kartelės pakėlimui iki 50 tūkst. eurų.
Vaikų turintys gyventojai deklaruodami pajamas galėtų susigrąžinti didesnę dalį sumokėto pajamų mokesčio. Nauja lengvata galėtų pasinaudoti ir individualios veiklos vykdytojai.
Valdantieji siūlo tris GPM tarifo laiptelius. Uždirbantieji iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (iki 6,9 tūkst. eurų per mėn.) pokyčių beveik nepajus. Pajamoms nuo 36 VDU iki 60 VDU (nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) būtų taikomas 25 proc. tarifas, pajamoms nuo 60 VDU (nuo 11,5 tūkst. eurų per mėn.) – 32 proc.
Šie tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų (išskyrus dividendus ir parduotus opcionus) sumą, tad paliestų ir dirbančiuosius individualiai. Mažiausiai uždirbantiems individualios veiklos vykdytojams liktų galioti dabartinės lengvatos, t. y. iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus našta nesikeistų.
Ar bus apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas?
Seimas pakoregavo ankstesnius siūlymus dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo.
Pritarta socialdemokračių Rasos Budbergytės ir Orintos Leiputės siūlymui, kad 450 tūkst. EUR būtų laikoma pagrindinio būsto apmokestinimo „grindimis“, taigi mokestis būtų taikomas būsto vertei, viršijančiai šią ribą. Jeigu pagrindinį būstą valdo bendrasavininkiai, apmokestinimo „grindys“ siektų 900 tūkst. EUR.
Ne pagrindinis gyvenamasis būstas, kur deklaruota gyvenamoji vieta, būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. EUR. 50 tūkst. EUR viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,4 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,6 proc., viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc., viršijančiai 1 mln. eurų – 2 proc. tarifas.
Sprendžiama dėl Valstybės gynybos fondo
Seimas pirmadienį taip pat toliau svarstė Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimus.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, fondo lėšas, be esamų šaltinių, sudarys valstybės biudžeto pajamos, gautos iš saugumo įnašo, pelno mokesčio, GPM, akcizų ir NT mokesčio.
Saugumo įnašo įstatymo projektu siūloma nustatyti piniginę prievolę valstybei (saugumo įnašą), taikomą ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimo rizika yra Lietuvos Respublikoje. Saugumo įnašo objektu pasirinktos paslaugos, kurios iki šiol dar nebuvo apmokestintos. Prievolė mokėti saugumo įnašą atsirastų visiems Lietuvoje veikiantiems draudikams.
Seimo kanc. nuotr.
