Vasario 28 d. yra minima vienodo darbo užmokesčio diena. Europoje ši diena pradėta minėti nuo 2012 m, tačiau tai sritis, kurioje dar yra daug ką nuveikti. Visoje Europos sąjungoje pastebimas ženklus skirtumas tarp vyrams ir moterims išmokamo atlyginimo už tą patį darbą. Atlikti tyrimai rodo, kad dėl darbo užmokesčio skirtumo, moterims tenka dirbti už dyką net iki dviejų mėnesių.
Stebint statistikos duomenis galime pastebėti, kad skirtumas yra linkęs nežymiai mažėti – ankstesniais metais jis buvo 17 % ir didesnis. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokestis vidutiniškai skyrėsi 14,6 %, Latvijoje – 15,5 %, Estijoje – 27,7 %.
Mažesnis nei 8% skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimo už tą patį darbą, yra Belgijoje, Liuksemburge, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje. O didesnis nei 20% skirtumas – Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Kokie skaičiai Lietuvoje? Vyrų ir moterų atlyginimo atotrūkis vidutiniškai siekia 13.4%. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, valstybiniame sektoriuje šis atotrūkis siekia – 13,7 %, privačiame – 17,6 %., o didžiausi skirtumai stebimi finansų ir draudimo srityse (38,3 %.), beveik trečdaliu mažiau atgynimo moterys gauna informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. Mažiausi skirtumai fiksuojami statybose ir švietime, kur jie neviršija trijų procentų.
Skaičiuojant atotrūkį, neatsižvelgiama į kitas darbuotojo gaunamas naudas, kurias vyrai gauna dažniau nei moterys. Papildomos išmokos – priedai, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dividendai, motyvacinės priemonės darbe – neretai sudaro nemažą kasmetinių pajamų, tačiau skaičiuojant atlyginimų atotrūkį, įtraukiamos nėra. Tad faktinė pajamų nelygybė gali būti dar didesnė. Tai ypač atsiliepia senyvame amžiuje, o rizika skursti sulaukus pensinio amžiaus moterims – dvigubai didesnė nei vyrams.
Vis dar egzistuoja stereotipai ir nuostatos užkertantys kelią moterims ir vyrams realizuoti save asmeniniame ar profesiniame gyvenime. Moteris – įmonės ar koncerno vadovė, o vyras – socialinis darbuotojas arba slaugytojas yra neįprasta, todėl ypač svarbu skleisti lyčiai jautrų požiūrį švietimo sistemoje.
Covid pandemijos laikotarpiu moterys dirbo ir dirba darbuose, kurie labai svarbūs saugant žmonių gyvybes, užtikrinant svarbiausią pagalbą žmonėms: slaugytojos, socialinės darbuotojos, socialinės pedagogės, auklėtojos, mokytojos, virėjos, pardavėjos, valytojos ir kitos profesijos, o jų atlyginimas dažnu atveju – minimalus.
Neužtenka aplodismentų ir tuščių žodžių. PES women, kuriai priklauso ir Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga, siekia, kad visa Europa ir kiekviena šalis atskirai atkreiptų dėmesį į tai, kad moterys dirba daug, o gauna žymiai mažiau. Joms reikia dirbti du mėnesius ilgiau nei vyrams, kad uždirbti tiek pat kiek vyrai.
LSDMS informacija
