Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės 2023 m. laureato Česlovo Juršėno kalba Aleksandro Stulginskio žvaigždės įteikimo ceremonijoje 2025 m. gegužės 15 d.
Aukštasis Seime,
Gerbiamas Pirmininke,
Brangūs kolegos signatarai ir Seimo nariai,
mielos ponios ir ponai!
Pradėsiu nuo dviejų įžanginių remarkų.
Pirma, džiaugiuosi, kad Seimas priėmė išmintingą sprendimą šiemet skirti Aleksandro Stulginskio žvaigždes signatarui, europarlamentarui Vyteniui Andriukaičiui ir Moldovos politikui, akademikui Valeriu Matei, kartu su kolegomis pasiekusiam, kad Tarybų Moldovos parlamentas dar 1990 m. gegužę pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Ačiū!
Antra, negaliu nepasakyti, kad Aleksandrą Stulginskį ir „žvaigždėtąjį“ Vytenį Andriukaitį kai kas sieja. Pirmiausia – Sibiras. A. Stulginskis Sibiro kalėjimuose ir gulaguose iškentėjo ne vieną dešimtmetį. O Vytenis gimė tremtinių šeimoje Sibire, netgi šiauriau už Krasnojarske įkalintą A. Stulginskį, kuris grįžo į Lietuvą 1956 m., o Andriukaičių šeima – 1958 m.
Ir A. Stulginskis, ir V. Andriukaitis – signatarai. A. Stulginskis – Lietuvos valstybės tarybos narys, vienas iš istorinio „dvidešimtuko“, kuris pradėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą. V. Andriukaitis – 1990 m. kovo 11-osios signataras, vienas iš 124, paklojusių pamatus atkurtajai nepriklausomai II Lietuvos Respublikai. Dar pridėsiu, kad abu garbingieji vyrai – su charakteriu, atkaklūs, nuosekliai ginantys savo principines pozicijas, net įsiginčydami su bendrapartiečiais (krikdemais ar socdemais, kurių lyderiais, beje, jie abu yra buvę).
Gerbiamieji,
V. Andriukaitis gimė patriotiškoje šeimoje. Tėvas Alfonsas – 1979 m. „45 pabaltijiečių memorandumo“ signataras. Tai, aišku, turėjo lemiamos reikšmės sūnaus pasirinkimui. Baigdamas medicinos mokslus, jis įsijungė į pogrindinę lietuvišką veiklą. Tas nebuvo nepastebėta. Ir jaunasis chirurgas V. Andriukaitis išsiunčiamas į provinciją, į Ignaliną. Čia jis buvo prižiūrimas ir reguliariai siunčiamas į Vilnių, į Saugumą. Paradoksalu, bet būsimojo signataro siuntimą pasirašė prokuroras, kuris 1990 m. irgi tapo signataru. Ir abu aktyviai dirbo naujos Lietuvos labui, tik vienas dešinėj, kitas – kairėj.
Apibendrinant verta priminti, kad 2000 m. buvo sudarytas Lietuvos disidentų vardynas (paskelbtas „Lietuvos aide“). Iš bemaž šimto – šeši Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai ar Seimo nariai, trys – dešinieji ir trys – kairieji (tarp pastarųjų ir Vytenis Andriukaitis). O ignaliniečiai, prisimenu, geru žodžiu paminėdavo „daktarėlį“ Vytenį, kuris ne vieną „ignalinską“ jaunuolį išsuko nuo tarnybos tarybinėje kariuomenėje.
V. Andriukaitis 1990 m. rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą laimėjo jau I ture. Ir iškart įsijungė į parengiamuosius darbus Nepriklausomybei atkurti. Archyvuose saugomi dešimtys Vytenio dokumentų, kurie turėjo užtikrinti sklandų, juridiškai švarų perėjimą iš vienos „kokybės“ (okupacijos ir aneksijos) į kitą. Toks pats fundamentalus V. Andriukaitis buvo ir kuriant 1992 m. Konstituciją, kuri turėjo nustatyti kitokią valstybės sanklodą, lyginant su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo nustatytąja (Vytenis buvo vadinamosios derinamosios, galutinės, konstitucinės komisijos narys).
Aukštasis Seime!
Vertinant V. Andriukaičio visus parlamentinius darbus per šešias kadencijas, galima būtų vaizdžiai pasakyti, kad visur matyti veikiantis Vytenis, tiesiog visur jo pilna: ar siūlant įstatymų projektus ir jų pataisymus, ar vykdant parlamentinę kontrolę, ar dalyvaujant diskusijose tiek komitetuose, tiek plenariniuose posėdžiuose, ar kreipiantis dėl teisės aktų konstitucingumo į Konstitucinį Teismą (ir dažnai laimint bylas). Vytenis aktyviai dalyvavo kuriant pirmąją istorijoje alternatyvinę (opozicinę) Vyriausybės programą.
Privalu pasakyti ir apie didžiulį V. Andriukaičio indėlį Lietuvos „europėjimo procese“. Tą jisai darė visose Seimo kadencijose, bet ypač būdamas Europos reikalų komiteto pirmininku ir Seimo vicepirmininku. Jis sugebėjo (žinoma, ir su kolegų pagalba) sutelkti daugiapartinį kolektyvą kryptingam ir sėkmingam „ėjimui į Europą“. Beje, V. Andriukaitis pasiūlė referendumą dėl stojimo į ES rengti dvi dienas. Nebe Vytenio pastangų atsirado Konstitucijos papildymas specialiu Aktu dėl ES. Pažymėtinas ir V. Andriukaičio veikimas ruošiant (V. Žiskar d’Esteno) Konstituciją Europai – į galutinį tekstą įtraukti keli Vytenio pasiūlymai.
Gerbiamieji!
V. Andriukaitis nuo pat pradžių buvo parlamentinės respublikos šalininkas, kaip ir mūsų pirmtakai I Lietuvos Respublikoje. Ir kai 1991 m. pabaigoje – 1992 m. pradžioje kilo „prezidentinis bumas“, peraugęs į vadinamąjį prezidentinį referendumą, Vytenis kartu su kitais energingai tam priešinosi. Ir referendumas žlugo. Bet autoritarizmo židinių buvo ir kitur, sakysim, Vyriausybėje. Todėl V. Andriukaitis palaikė kairiųjų, centristų ir kai kurių dešiniųjų bloko siūlymą pareikšti nepasitikėjimo votumą premjerui Gediminui Vagnoriui. Vytenis net „pakrikštijo“ Vyriausybės vadovą „Gediminu Žiauriuoju“, kuris ir krito surinkus pakankamai naujojo bloko balsų.
Vėlesniais metais išryškėjo negeros tendencijos Rolando Pakso prezidentavime. Ir čia V. Andriukaitis buvo principingas – palaikė apkaltos Prezidentui būtinumą. O skaitytojai įsidėmėjo Vytenio straipsnį, originaliai pavadintą „Paksiada ir Paksisėja“…
Baigiant negaliu negrybštelt žiupsnelio druskos, kad galėčiau užberti ant senų, greičiausiai užgijusių žaizdų. 2004 m. grupė Seimo narių (ir V. Andriukaitis) buvo apkaltinti kyšininkavimu. Aišku, prokuroro kreipimasis dėl Seimo narių neliečiamybės panaikinimo. Seimas pagal statutą viską išnagrinėja, bet balsuojant… pritrūksta balsų. Šitokioj situacijoj Vytenis neatidėliodamas atsisako Seimo nario mandato, kartu pareikšdamas, kad jisai teisinėmis priemonėmis apgins savo teisybę, t. y. nekaltumą. Ir jam pavyksta! Maža to, gen. prokuroras priverstas viešai atsiprašyti. V. Andriukaitis grįžta, tiesa, po pauzės į Seimą, po to tampa eurokomisaru, dar vėliau yra išrenkamas į Europos parlamentą. C’est la vie! – galima pasakyti. Toks gyvenimas. Tokia principingo parlamentaro linija. Ir jam pagrįstai įteikiama Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Džiaugiuosi, Vyteni, nuoširdžiai sveikinu! Sveikinu ir mūsų bičiulį Valeriu Matei!
