Inauguracijos ceremonijos metu kalbėdamas Seime Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad saugumas ir gynyba bus ateinančių metų didžiausias iššūkis ir svarbiausias uždavinys.
Akivaizdu, kad Rusija ruošiasi ilgam karui, todėl būtinas susitelkimas ir realistiškas požiūris į gynybą. Realistiškas, bet be dramų.
Taip, mes privalome ženkliai sustiprinti tiek nacionalines ginkluotąsias pajėgas, tiek kolektyvinės gynybos pajėgumus. Taip, mums reikės investuoti į gynybą rimtai ir ilgai. Tačiau gąsdinimas nėra tinkama strategija. Panika paralyžiuoja, žinojimas, ką daryti – mobilizuoja. To visi ir norime.
Mes tikrai galime maksimaliai efektyviai pasirengti tikėtinoms grėsmėms, susitelkę padaryti namų darbus laiku, ir atgrasyti Rusiją nuo tiesioginių karo veiksmų NATO teritorijoje.
Efektyviam pasirengimui būtini trys kertiniai elementai:
pirma, visuotinės gynybos modelio įgyvendinimas, kurio esmė – stiprios Lietuvos kariuomenės sukūrimas bei piliečių ir institucijų valia bei pasirengimas dalyvauti šalies gynyboje;
antra, efektyvi kolektyvinė karinė gynyba kartu su NATO partneriais;
trečia, sparti gynybos pramonės plėtra, užtikrinanti gynybai reikalingos ginkluotės, amunicijos, karinės technikos, ekipuotės pakankamą prieinamumą.
Nepaisant nejaukiai atrodančių pastarojo meto vienos partijos teiginių, kad gynybos politika yra išimtinai jų sritis, pasiekimai ir nuopelnai, realybė yra kitokia – pastaruosius trejus metus visos parlamentinės politinės partijos laikėsi vieningos pozicijos, kad gynyba ir saugumas yra aukščiau politinių kovų.
2022 vasarą atnaujintas Nacionalinis susitarimas tai patvirtina. Prezidento, vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos sprendimus taip pat iš esmės rėmė ir remia visos tradicinės partijos.
Socialdemokratai ne tik nuo pirmos invazijos dienos aktyviai reiškė palaikymą Ukrainai, viešai ir politiniuose užkulisiuose dirbo su kolegomis visoje Europoje, ženkliai prisidėjo prie Vokietijos brigados atėjimo į Lietuvą, bet ir nedvejodami dar 2023 pavasarį, viešai deklaravo, kad gynybos finansavimas turės pasiekti 3.5% BVP. Nepaisant konservatorių pašaipų, tai atitiko karinį patarimą – šiemet tai teko pripažinti ir patiems valdantiesiems.
Lietuvos gynybos politika negali tapti politinių nesutarimų įkaitu. Turime būti susitelkę, transliuoti vieningą žinią tiek Lietuvos visuomenei, tiek sąjungininkams, tiek agresoriams, besikėsinantiems į Lietuvos laisvę. Neturime prabangos peštis, turime padaryti labai rimtus namų darbus labai spėriai.
Mūsų svarbiausi įsipareigojimai yra šie:
1) Vokietijos brigados priėmimas, nuo kurio priklauso NATO regioninių gynybos planų įgyvendinimas, kokybiškai ir laiku įvykdytas. [BRIGADA]
2) Pasirengusi visuotinei gynybai visuomenė. Kiekvienas pilietis žino savo vietą ir yra pasirengęs Lietuvos gynybai. Parengimas gynybai ne deklaratyvus, o realus, akcentuojant praktines žinias, įtraukiant kuo platesnę visuomenės dalį.
Atnaujintas ir šių dienų saugumo realijas atitinkantis rengimo pilietiniam pasipriešinimui turinys, apimant ir gyventojų atsparumą informacinėms atakoms, dezinformacijai bei propagandai. Žinios ir įgūdžiai periodiškai atnaujinami valstybinio ir lokalaus mąsto mobilizacinėse pratybose.
Sutvarkyta mobilizacijos sistema – sąveika tarp valstybės ir savivaldos institucijų, verslo ir NVO. Užtikrinta kritinės infrastruktūros apsauga, apimant ir alternatyvių energijos šaltinių tiekimą. [VISUOTINĖ GYNYBA]
3) Lietuvos Nacionalinė divizija pasiekusi pilną operacinį pajėgumą, gebanti veikti su sąjungininkais. Bendradarbiavimas su NATO partneriais, stiprinant kolektyvinės gynybos pajėgumus. Kariuomenės personalo spragų užtaisymas, modernizacija, apimant infrastruktūrą, ekipuotę ir ginkluotę, dvišalio bendradarbiavimo su Sąjungininkais stiprinimas ir aktyvus veikimas siekiant mums palankiausių kolektyvinių NATO sprendimų – tik dalis laukiančių darbų. [KARINĖ GYNYBA]
4) Pilnai išvystyta perspėjimo, evakuacijos ir slėptuvių sistema, lengvai pasiekiama kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo lokacijos, amžiaus ar specialiųjų poreikių. Nuo civilinės saugos prie civilinės gynybos, atliepiant pasikeitusią geopolitinę padėtį, koncentruojantis į piliečių saugumo praktinį užtikrinimą. [CIVILINĖ GYNYBA]
5) Stipri gynybos pramonė – nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtra bei tarptautinis įtinklinimas ir suformuota gynybos pramonės ekosistema rytiniam-šiauriniam NATO flangui. Taikysime skatinimo priemones gynybos inovacijoms Lietuvos ūkio sektoriuje ir jų jungtims su sąjungininkų gynybos pramone bei inovacijomis. Imsimės visų būtinų priemonių užtikrinti gynybos ir saugumo dalyvių sistemos funkcionavimo skaidrumą ir atsparumą korupcijai. [GYNYBOS PRAMONĖ]
Tik platus visuomenės įtraukimas ir vieningas veikimas leis tikėtis aktyvaus susitelkimo ir pasirengimo ginti šalį bet kokio pavojaus akivaizdoje.
Mes – už kalbėjimąsi ir susikalbėjimą, pakaks dramų, neturime tam laiko.
Dovilė Šakalienė yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, LSDP vicepirmininkė ir LSDP Krašto apsaugos komiteto pirmininkė
