Darius Razmislevičius, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys
Tai, kas šiandien vyksta – premjero G. Palucko atakavimas klausimais – žiniasklaidoje kartais apibūdinama kaip „politiko rėmimas prie sienos“. Bet ką toks rėmimas prie sienos (ar pistoleto įrėmimas į smilkinį) turi bendro su demokratija?
Visi puikiai žinome (jei ne iš patirties, tai iš filmų), kad tardytojai ar šnipai iškart užsičiaupia, kai įvykio vietoje ar tardymo kabinete pasirodo teisininkas, kuris, aišku, niekada nepatars žmogui kalbėti prieš save.
Tačiau Lietuvoje, kaip dažnai būna, vėl viskas apvirto aukštyn kojom: garbūs teisininkai rungtyniauja tarpusavyje, kuris baisiau „sugėdins“ premjerą, atsisakantį atsakinėti į publicistų-tardytojų klausimus.
Negana to, tie patys teisininkai, net konstitucionalistai, verčiasi iš kailio bandydami įsivaizduoti, kokius kodeksų straipsnius pritaikytų, jeigu galėtų (be teismo?). Sutikite, visa tai dvelkia gestapu ar KGB, o ne meile Konstitucijai. Ką tai turi bendro su žmogaus teisėmis?
Tad turime kalbėti ne tik apie tai, „kam dirba nepriklausomų tyrimų autoriai“, bet ir apie tai, kodėl respektabilūs komentuotojai palaiko ir kursto tą keistą, nedemokratišką reikalavimą „ant smūgio“ išpažinti kaltes, kurias padiktuoja publicistai.
Kalbant apie tyrimą ir jo iškeltus klausimus, juk turėtų egzistuoti galimybė į klausimą atsakyti: „Ne, toks klausimas nekyla“. Bet tyrimo autoriai tokios galimybės nepripažįsta: jie patys nepasako iki galo, ką nori pasakyti, ir reikalauja iš kitų, kad jie pasakytų tai, kas nepasakyta iki galo. Žodžiu, sukelia „paklausą“, bet neturi ką pasiūlyti. Šią tuštumą tenka užpildyti ekspertams, kurie pasiūlo „versijų“, „teorijų“ ir baudžiamojo kodekso straipsnių.
Dar kalbant apie tyrimo turinį, jei ten tokio išvis esama, įdomus momentas yra, pvz., šneka apie „negrąžintas paskolas“. Nuo kada žurnalistai rūpinasi „negrąžintomis paskolomis“, kurių nepasigedo paskolų davėjai? Kas čia per žanras? Gal čia kažkas apie rojų ir pragarą?
Kodėl dabar?
Šiandien madinga sakyti: „Remiamės viešai prieinama informacija“. Remiantis ja, ką galima pasakyti apie laiką ir aplinkybes, kurias pasirinko klausimų atakos rengėjai?
Žinoma, į akis krenta tai, kad ataka prasidėjo iškart po labai svarbių vyriausybės iniciatyvų priėmimo Seime.
Po ilgo laiko buvo pajudinta tai, kas Lietuvoje laikoma neliečiama – privilegijuotųjų pinigai, pelnai ir lengvatos. Padidintas pelno mokestis, perskirstyta mokesčių našta. Stambieji verslai turės daugiau prisidėti prie bendros gerovės. Pajudinta antroji pensijų kaupimo pakopa, daug metų nešusi naudą privačių fondų valdytojams.
Kažkokį nervą akivaizdžiai užgavo ir iniciatyva uždrausti papildomus mokėjimus – pacientų „priemokas“ sveikatos priežiūros įstaigose. O tas priemokų „išmušinėjimas“ iš pacientų jau seniai įgijo reketo mastą ir tapo privačių įstaigų klestėjimo šaltiniu.
Milijoninės valstybės subsidijos – mokesčių mokėtojų eurai – kasmet keliauja privatiems fondams ir privačioms klinikoms, privatiems darželiams ir mokykloms. Šią tvarką aršiai palaiko konservatoriai ir liberalai, tik štai iškilo problemėlė: šios partijos pralaimėjo rinkimus.
Taigi, „remiantis viešai prieinama informacija“, premjeras dabar turi daugiau, daug daugiau priešų negu kadencijos pradžioje.
Signataras V. P. Andriukaitis taikliai įspėjo, kad informacinių atakų tikslas nebūtinai yra „nužudyti“ auką. Tikslas gali būti politinis susilpninimas ir visuomenės poliarizacija. Tokiems puolimams pasitelkiami mobingo metodai ir išnaudojami socialinių tinklų „burbulai“. Ryškiausias tokių atakų požymis visuomet yra kaltės naratyvo skleidimas – kad ir kas ką sako ar nesako, viskas tampa „kaltės patvirtinimu“. O galiausiai ant stalo metama „tėvynės išdavystės“ korta (ryšiai su Rusija/Baltarusija ir pan.).
Kaip ten yra su pagarba Konstitucijai?
Tačiau vargu ar žmonės galėjo taip greitai užmiršti, dėl ko neperrinko konservatorių ir liberalų į valdžią.
Pirmiausia, žinoma, dėl paniekos žmonėms („Nepatinka – išsirinksit kitus“). Taip pat – dėl dviprasmiškų darbų energetikos srityje ir parlamentinių lėšų švaistymo.
Ką jau kalbėti apie Konstitucijos trypimą. Konstitucinis Teismas neseniai konstatavo, kad vadinamosios pranešėjo komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Konstitucijai – ar Konstitucijos ekspertai dėl to pasiuntė konservatorius pragaran? Retorinis klausimas.
O kalbant apie liberalus ir jų unikalią, teistumą turinčią partiją, jie patys kaskart labai aršiai ginasi, kai sulaukia klausimų apie savo teistumą ir korupciją – sako, turi teisę neatsakinėti…
