Finansų ministras, socialdemokratas Rimantas Šadžius ketvirtadienį Seimui pateikė pakoreguotą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Po pateikimo projektui pritarė 72 Seimo nariai, 36 balsavo prieš, 9 susilaikė. Toliau projektą kartu su kitais mokestiniais pakeitimais svarstys Seimo komitetai.
Vyriausybė siūlo savivaldybėms nustatyti 10 tūkst. eurų neapmokestinamojo turto „grindis“ fizinio asmens pagrindiniam gyvenamajam būstui ir 50 tūkst. eurų „grindis“ (vietoje anksčiau siūlytų 20 tūkst. eurų) kitam nekomerciniam NT.
Savivaldybės tarybos nustatomos pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamasis dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę bei socialinę padėtį.
„Lietuvoje pajamų nelygybės lygis – antras aukščiausias Europos Sąjungoje (ES).
20 proc. aukščiausias pajamas gaunančiųjų pajamų lygis yra 6,32 karto didesnis už 20 proc. mažiausias pajamas gaunančiųjų asmenų pajamų lygį (ES vidurkis – 4,72 karto). Tuo metu Lietuvoje surenkamų mokesčių ir socialinių įmokų santykis su BVP (bendruoju vidaus produktu) – vienas iš mažiausių ES“, – pažymi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
BFK pirmininkas įspėja dėl pajamų ir išlaidų atotrūkio valstybės biudžete: 2025 m., palyginti su 2024 m., pajamos auga 6,9 proc., o išlaidos – 14,2 proc. Toks disbalansas, anot A. Syso, reikalauja ryžtingų žingsnių.
Vyriausybė siūlo įtvirtinti, kad Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį 10 tūkst. eurų dydį, nustatytų konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai, neviršijančiai 50 tūkst. eurų, būtų taikomas 0 procentų mokesčio tarifas; viršijančiai 50 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 200 tūkst. eurų – 0,1 procento mokesčio tarifas; viršijančiai 200 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 400 tūkst. eurų, – 0,2 procento mokesčio tarifas; viršijančiai 400 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 600 tūkst. eurų, – 0,5 procento mokesčio tarifas; viršijančiai 600 tūkst. eurų, – 1 procento mokesčio tarifas.
Seimui priėmus NT mokesčio įstatymo pakeitimus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Ministro antradienį pristatytame mokesčių pakete numatyta keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, bendrai metinių pajamų sumai taikant progresinius tarifus. Siūloma taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus priklausomai nuo uždirbtų pajamų dydžio (o ne veiklos rūšies).
Mažoms pajamoms bus toliau taikomos lengvatos, darbo pajamoms – nykstantis NPD (neapmokestinamasis pajamų dydis), o individualios veiklos pajamoms – mokesčių kreditas. Kitoms pajamoms siūlomas 15 proc. tarifas iki 12 VDU (vidutinių darbo užmokesčių) (~27 654 Eur). Vidutinėms pajamoms siūloma taikyti 20 proc. tarifą Iki 36 VDU (~82 962 Eur) bendrai visų rūšių gaunamų pajamų sumai. Aukštesnėms pajamoms siūloma taikyti 25 proc. tarifą nuo 36 VDU iki 60 VDU (~138 270 Eur) bendrai visų rūšių gaunamų pajamų sumai. O aukštoms pajamoms siūloma taikyti 32 proc. tarifą nuo 60 VDU bendrai visų rūšių gaunamų pajamų sumai.
Vyriausybė siūlo 1 procentiniu punktu didinti pelno mokestį. Papildomu pajamų šaltinių taps ir akcizas saldiesiems gėrimams, mokestis visoms draudimo įmokoms, išskyrus gyvybės draudimą ir gyventojų įmokas už privalomą transporto priemonių draudimą.
Valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. Eur, 2027 m. – 523,6 mln. Eur. Skaičiuojama, kad, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. Eur, o 2027 m. – 624,6 mln. Eur.
