Ketvirtadienį Seime po pateikimo pritarta socialdemokratų siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Siūlomus Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimus dabar svarstys Seimo komitetai.
„Norime pagerinti sąlygas nuosavo būsto neturinčioms jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą.
Siūlome valstybės biudžeto lėšomis padengti didesnę būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dalį ir subsidijas teikti ne tik pirmojo būsto pirkimo, bet ir statybų atvejais“, – paaiškina projektą inicijavusi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė, socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
Projekte numatoma, kad finansinė paskata įsigyti pirmąjį būstą teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar statyti – arba pirkti ir statyti.
Anot J. Zailskienės, būstui nuolat brangstant, esama parama neatliepia jaunų šeimų poreikių ir galimybių.
„Juk kredito gavėjai turi nuosavomis lėšomis sumokėti 15 proc. įsigyjamo būsto vertės.
Bet dabar jauna šeima gali pretenduoti tik į 10 ar 12,5 proc. subsidiją, taigi dalį pradinio įnašo ji turi būti sukaupusi pati iš nuosavų lėšų. O ką daryti toms jaunoms šeimoms, kurios neturi nuosavų lėšų? Joms valstybės paramos reikia labiausiai“, – komentuoja socialdemokratė.
Pakeitimais siekiama geriau atliepti realius jaunų šeimų poreikius, kurios gyvena ar ketina kurtis regionuose, kur naujo būsto pasiūla yra itin ribota arba nepakankama.
„Mažesnėse savivaldybėse, kur trūksta tinkamų ar prieinamų būstų, jaunos šeimos gali svarstyti galimybę statytis būstą.
Todėl siūlome finansinę paskatą taikyti ir būsto statybai“, – pabrėžia J. Zailskienė
Subsidijas siūloma reikšmingai didinti
„Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, valstybė padengtų 15 proc. būsto kredito sumos.
Jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, valstybė padengtų 17,5 proc. būsto kredito sumos. O jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, valstybė padengtų 20 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos“, – paaiškina J. Zailskienė.
Pakeitimų autorė taip pat siūlo atsisakyti prašymų dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo reitingavimo pagal savivaldybių paramos dydį.
„Finansinė paskata dabar teikiama eilės tvarka ir reitinguojant prašymus pagal savivaldybių paramos dydį: pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia.
Tai neteisinga mažesnių savivaldybių atžvilgiu, kurios turi mažiau finansinių resursų prisidėti prie jaunų šeimų būsto įsigijimo, tačiau yra priverstos konkuruoti tarpusavyje dėl jaunų šeimų pritraukimo į regionus“, – pažymi J. Zailskienė.
Socialdemokratai siūlo atsisakyti prašymų reitingavimo pagal savivaldybių paramos dydį.
„Atsisakius reitingavimo pagal savivaldybių paramos dydį, tikslinga įtvirtinti minimalią savivaldybės paramos ribą – 1000 eurų, siekiant reikšmingesnio savivaldybių prisidėjimo prie jaunų šeimų būsto įsigijimo“, – paaiškina Seimo narė socialdemokratė J. Zailskienė.
Seimo kanc. nuotr.
