Žmogaus teisės Archives - Page 2 of 3

Algirdas Sysas. Apie smurtą prieš moteris taikos ir karo metu

Seimo pavasario sesijoje turėtų būti svarstomos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos dėl smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimo ir apsaugos orderio įvedimo. Esu tikras, kad tarp skaitančių šį straipsnį bus tokių, kurie sakys: „ką jis čia su tuo smurtu prieš moteris, dabar yra svarbesnių dalykų – Ukrainoje karas!” Ką galiu atsakyti? Jei mes neginame Lietuvos moterų nuo smurto taikos metu, kaip mes jas ginsime jei kiltų karas? Ir anksčiau, ir dabar svarbu spręsti smurto prieš moteris problemą. Primenu faktus: remiantis 2020 metų Moterų informacijos centro užsakymu atlikta apklausa, Lietuvoje 23 proc. moterų yra patyrusios smurtą nuo savo intymių partnerių, o 60 proc. nukentėjusių moterų niekur nesikreipė pagalbos. Lietuvos policijos duomenys rodo, kad smurtą šeimoje daugiausia patiria moterys (apie 80 proc.), o smurtautojai dažniausiai yr ...

Giedrė Purvaneckienė. Kodėl geri norai netampa išbaigtais darbais?

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje. Praeitais metais suėjo 10 metų nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Įstatymo, kuris padarė revoliuciją kovoje su smurtu. Įstatymas ir dabar tobulinamas, tikėkimės, kad Seimas priims numatomas pataisas. Tačiau šįkart norėčiau pakalbėti ne apie patį įstatymą, o apie praktinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto. Dėl priimto įstatymo susikūrė Specializuotos kompleksinės pagalbos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje centrų – SKPC (anksčiau – SPC) – sistema. Šiuose centruose teikiama informavimo, konsultavimo, psichologinė, teisinė bei kita pagalba. 16-oje susivienijusių SKPC 2021 m. pagalba buvo suteikta 10740 asmenų. Iš jų – 8660 – moterys, t. y. 80,6 proc. Dažniausiai (68 proc.) jos nukenčia nuo sutuoktinių ar sugyventinių. Daugumą nukentėjusių į SKPC n ...

Vytenis Andriukaitis. Kokius skaudulius apnuogino konservatorių „vertybinė“ politika?

Lietuvoje „vertybinė” užsienio politika apnuogina daugelį problemų. Taip pat – ir problemas, susijusias su žmogaus teisių įgyvendinimu Lietuvos politinėje tikrovėje. Žmogaus teisių dieną, kuri buvo minima gruodžio 10 dieną, kaip niekad svarbu matyti mūsų tikrovę. Taip, visuomenėje gana gilūs nesutarimai įvairiose žmogaus teises liečiančiose srityse. Jei apžvelgsime socialines žmonių teises – teisę į orų atlyginimą, teisę į lygias galimybes darbe, teisę į orią senatvę, teisę jaustis savarankišku ir nediskriminuojamu, jei turi negalią ir t. t. – pamatysime, kaip dar esame toli nuo Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų to laikytis. Jei apžvelgsime kitas žmogaus teises ir laisves, tai pamatysime, kad vyrauja nusiteikimas vienas žmogaus teises iškelti aukščiau už kitas. Ir taip stengtis supriešinti visuomenę. Taip, štai vieni gina „tradicines šeimos vertybes” ...

Socialdemokratai intensyvina dialogą su rinkėjais ir partijos nariais dėl Partnerystės įstatymo

„Mums visiems linkiu sėkmės „išrišant“ šią problemą, tikiuosi, neužtruksime iki kadencijos pabaigos“, – sakė socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas po susitikimo su LGBT+ asmenų mamomis Lina Plieniūte, Rasa Račiene ir Jolanta Vaitiekūniene, kurių iniciatyva Seime vyksta susitikimai su parlamentarais dėl Seime stumdomo Partnerystės įstatymo. LGBT+ bendruomenei atstovaujančios mamos sakė norinčios suprasti, kas lemia tai, kad daugelis Seimo narių pasisako prieš vienalyčių asmenų partnerystės įteisinimą. Viešnios kalbėjo, kad jų vaikai dėl nepripažįstamų teisių jaučiasi antrarūšiais piliečiais: „Kai ateina metas kurti šeimą, valstybė atsuka nugarą“. Jos priminė Estijos pavyzdį: čia jau įteisinta vienalytė santuoka ir „dangus neužgriuvo“. Susitikimo metu diskutuota apie įvairias situacijas, kai dėl nepripažįstamos partnerystės kenčia vaikai: j ...

Vytenis Andriukaitis. Už Rasą Račienę ir LGBT vaikų mamas

Mes, vyresnieji, atsimename 1988-1989 metus, kai Lietuvos motinos stojo ginti savo vaikų nuo prievartinio jų šaukimo į sovietinę kariuomenę. Kaip atkakliai jos kovojo už savo sūnų išlaisvinimą, už tai, kad jie galėtų atlikti karinę tarnybą Lietuvoje. Tai skatino tuometę mūsų visuomenę tikėti Lietuvos nepriklausoma ateitimi ir žmogaus teisių įtvirtinimu atgimusioje Lietuvoje. Motina vardan savo nekalto vaiko pasiryžusi iškęsti patyčias, minios brutalias užgaules, smurto protrūkį, ir tai yra istorijos patikrinta drama. Ir Biblija jautriai, su pagarba ir tikėjimu aprašo motinų kančią ir skausmą, kai žūsta nekalti vaikeliai arba ant Kryžiaus nukankinamas niekuo nenusikaltęs Žmogus. Kai prabyla diskriminacijos jau nebegalinti pakelti Motina, – tada didelė visuomenės dalis ima suprasti, kad atėjo Laikas keisti padėtį. Spalio 22 d. Zarasuose vykusioje Stepono Kair ...

Kreipiasi į Vyriausybę: šalis lieka be lyčių lygybės strategijos

„Nuo 2003 m. įgyvendinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa šiais metais baigiasi. Liekame be strategijos“, – įspėja Seimo laikinosios Moterų grupės (SMG) pirmininkės pavaduotoja socialdemokratė Orinta Leiputė, inicijavusi susitikimą su Lietuvos moterų lobistinės organizacijos (LMLO) atstovėmis. LMLO pirmininkė Audronė Kisielienė nuogąstauja, kad „nebeliks nei stebėsenos mechanizmo, nei atsiskaitomybės už konkrečių priemonių įgyvendinimą, nei rezultatų viešinimo, nei finansavimo konkrečioms moterų ir vyrų lygybei skirtoms priemonėms.“ Anot LMLO pranešėjos Vandos Juršėnienės, reali lyčių lygybė įmanoma tik įgyvendinus labai konkrečius reikalavimus, pavyzdžiui, kiekviename politinių partijų kandidatų sąraše bet kuriuose rinkimuose turi būti ne mažiau nei 40 proc. vienos lyties asmenų. Be to, moterų organizacijos siūlo, kad mažiau atstovaujamos ...

„Chroniškas nejautrumas“: socialdemokratai smerkia paralimpiečių diskriminavimą

Po penktadienį vykusio neeilinio Seimo neįgaliųjų teisių komisijos (NTK) posėdžio socialdemokratai reiškia įsitikinimą, kad septyniskart mažesnės premijos, skiriamos paralimpinių žaidynių medalininkams, yra diskriminacija, ir pasisako už skriaudos sportininkams atitaisymą. „Ministerijos atstovų atsikalbinėjimai, esą paralimpinės žaidynės ne tokios populiarios, o neįgaliųjų sporte – mažesnė konkurencija, skamba bjauriai – dar viena iliustracija vis storėjančioje valdančiųjų socialinio nejautrumo byloje", – sako Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas. Seimo neįgaliųjų teisių komisijos narė socialdemokratė Orinta Leiputė antrina: „Argumentas, esą paralimpinės žaidynės yra netikros, ne tokios įdomios ir ne tokios reikšmingos Lietuvos garsinimui, yra visiškai nepriimtinas. Lietuva yra įsipareigojusi nediskriminavimo principa ...