Užsienio politika Archives - Page 8 of 9

Lukas Vaigauskas. „Profesionalai“ 2.0

Pirmoji „profesionalų“ vyriausybė, dirbusi 2016-2020 metais, pasižymėjo „bebravimu“, draudimais ir padidintų išmokų laikymu politinės kairės simboliu. Po to sekė ne tik „profesionalus“ ministrų kabinetas, bet „profesionali“ valdančioji dauguma apskritai, išsiskirianti karštakošiškumu, nemokėjimu skaičiuoti ir negebėjimu dėlioti prioritetų. Jeigu praėjusios kadencijos metu reikėjo stovėti demokratijos sargyboje, kaip buvo įprasta sakyti tuo metu, tai šiomis dienomis reikia stovėti valstybės sargyboje, nes susiduriame su puolimu ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, kuomet tam tikrų politinių veikėjų asmeninės ambicijos ar savybės grasina didesne žala nei bet koks išorės priešas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, prisiminkime didžiąsias batalijas dėl to, kas vyks į Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimus - prezidentas ar premjerė? Nors intensyviausi mūšiai vyko pi ...

Dovilė Šakalienė. Ar Lietuva raunasi ant Kinijos, arba kaip forma supainiojama su turiniu

Pastarosiomis savaitėmis stiprėjo naratyvas, kad Lietuva provokuoja Kinijos Liaudies respubliką, sąmoningai mėgina įsivelti į konfliktą, kuris mums labai brangiai kainuos. Kiti net apgailestauja, kaip štai akyse griaunami per šitiek metų pastatyti puikūs santykiai su Kinija, vardija milijardinę rinką ir perspektyvų galimybę. Tai imkim ir pažvelkim į duomenis. Skirtingai nuo mūsų subjektyvių nuostatų – skaičiai yra skaičiai. Taigi – per dešimtmečius pastatyti puikūs santykiai, sukurtas ir stiprinamas abipusis bendradarbiavimas su 1,3 milijardo rinka, taip? Tai kodėl tuomet eksporto/importo saldo yra neigiamas – Lietuva eksportuoja 4 kartus mažiau nei importuoja, t.y. į kinų rinką išvežame prekių už mažiau nei 300 mln. eur, tai sudaro mažiau nei 1 proc. mūsų eksporto. Prisimenat – milijardinė rinka, ar ne? Tai ko gi jie iš Lietuvos po dešimtmečių draugystės statym ...

V. Blinkevičiūtė: G. Landsbergis turėtų pasielgti išmintingai ir tuoj pat atsistatydinti, Ž. Pavilionis – irgi

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Užsienio reikalų ministerijai (URM) vadovaujantis Gabrielius Landsbergis turėtų nedelsiant pasitraukti iš užimamų pareigų. „Šalies diplomatijos vadovui ir didžiausios Seimo partijos – konservatorių – lyderiui nederėtų permetinėti atsakomybės ant kitų ir laukti, kas ką pasakys: trauktis jam ar ne. Susiklostė neeilinė situacija – Lietuvai padaryta didžiulė reputacinė žala. Ir tą supranta visi šalies žmonės. Tikiu, kad G. Landsbergis priims išmintingą sprendimą ir iš užimamų pareigų nedelsdamas pasitrauks. Beje, apie tokį žingsnį turėtų galvoti ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, kuris privalėjo žinoti apie „Lietuvos geležinkelių" sutartis su „Belaruskalij" ir jų terminus", – teigia V. Blinkevičiūtė. Partijos lyderė primena ir apie Seimo Užsienio reikalų komiteto pirminink ...

Ruslanas Baranovas. Kuo keistos mūsų diskusijos apie užsienio politiką?

Lietuvos užsienio politika tapo nesibaigiančių diskusijų tema. Tai yra puiku ta prasme, kad galime pasitikrinti argumentus, pagrindžiančius nuoseklią Lietuvos užsienio politiką, vykdytą pastaruosius 20 metų, jos sėkmes ir nesėkmes, sukalibruoti ją naujiems laikams. Visgi, vienas dalykas mūsų diskusijose tiesiog rėžia akį: visada kalbama taip, lyg kitos šalys tebūtų pasyvūs veikėjai ar net dekoracijos mūsų užsienio politikos žaidime. Tai savotiškas mūsų didžiosios kunigaikštystės palikimas, išsiveržiantis keistu apverstu būdu, bet vis dar teigiantis mūsų ypatingumą. Skaitant diskusijas susidaro įspūdis, kad kitos šalys neturi savo interesų ir elgiasi tik taip, kaip jas išprovokuoja Lietuva. Lietuvos santykiai su bet kokia šalimi visada paaiškinami tik Lietuvos veiksmais: Lietuva susipyko, Lietuva susidraugavo, Lietuva nesuderino, Lietuva išsišoko. Daugybėje koment ...

Karolis Dambrauskas. Lietuvos užsienio politika kaip savanoriškai silpnos valstybės išdava

Kas sieja žemiau išvardintas tendencijas? Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad planuoja aktyvinti kovą su nedarbu. Rengiami pokyčiai, kurie numato, jog darbo ieškantys žmonės turėtų šešis mėnesius norimam darbui susirasti. Nuo septinto mėnesio tokie asmenys turės priimti tokį darbo pasiūlymą, kurį jiems pateiks Užimtumo tarnybą. Pasiūlymo nepriėmus, ieškantieji darbo bus sankcionuojami. Įvesta prievolė už testus susimokėti tiems, kurie nenori skiepytis ir vakcinuotis atsisakančių žmonių „nurašymas“ kaip tamsios liaudies dalies. Seimo Sveikatos reikalų komitetas suformulavo pasiūlymą įpareigoti rezidentus atidirbti Lietuvoje, jeigu jų studijos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Komentuodamas tokią iniciatyvą komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad toks siūlymas nereiškia prievartos, o „atidirbimas“ už studijas ...

Prezidentui ir Vyriausybei nesutariant – diskusija apie „mėgėjų“ vykdomą užsienio politiką

Lietuvos užsienio politikos formuotojams ir toliau nesutariant dėl taktinių žingsnių mažinant įtampą regione, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį rengia diskusiją, kurioje su ekspertais aptars susiklosčiusią situaciją. Diskusijoje „Mėgėjai? Kodėl „vertybinė užsienio politika" primena chaosą" dalyvaus: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doc. dr. Kęstutis Girnius VU TSPMI doc. dr. Liutauras Gudžinskas Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius Rytų Europos studijų centro (RESC) vyr. politikos analitikas Vladimiras Laučius Diskusiją moderuos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, istorikas dr. Laurynas Šedvydis Apie ką kalbėsime? Pastarieji mėnesiai Lietuvos užsienio politikos fronte yra itin neramūs. Naujausias ep ...

Liutauras Gudžinskas. Kas ne taip su Lietuvos užsienio politika: trys dilemos

Šiuo metu viena po kitos kylančios Lietuvos užsienio politikos įtampos – tai ne tik išorės spaudimo, bet ir mūsų pačių neatliktų darbų ir klaidingos laikysenos padiktuotas rezultatas. Problemos brendo ilgai. Jų užuomazgos – dar 2004 m. Tais metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) ir NATO dalimi, pavyko pasiekti pagrindinius ligtolinės užsienio politikos ir apskritai valstybės įtvirtinimo tarptautiniu lygiu tikslus. Kai padarai tai, ką esi užsibrėžęs, neišvengiamai kyla klausimas, o kas toliau? Dar didesnis galvosūkis, kai pasikeitusios sąlygos reikalauja naujų žinių ir darbo įgūdžių. Šie iššūkiai būdingi ir Lietuvos užsienio politikai. Į juos bandyta atsakyti, bet nesėkmingai. Ir pastarojo meto bėdos yra nulemtos ankstesnių pasirinkimų. Pirma rimta šalies užsienio politikos tapatybės dilema, iškilusi po 2004-ųjų, ką daryti su šalies atstovavimu ES, ir kas ...