Juozas Olekas. Karas Ukrainoje skatina atsigręžti į Baltarusiją

Juozas Olekas. Karas Ukrainoje skatina atsigręžti į Baltarusiją

Po suklastotų prezidento rinkimų rezultatų ir A. Lukašenkos užimtos valdžios, kurios Europos Sąjunga nepripažįsta, Europos ryšiai su Baltarusijos režimu yra nutraukti. Šiuo metu Europos Parlamentas nepalaiko oficialių santykių su Baltarusijos parlamentu dėl to, kad šalis pakartotinai nesurengė laisvų ir sąžiningų rinkimų bei nesilaiko tarptautinių demokratijos ir teisinės valstybės standartų. Tai rodo protestų banga ir žiaurus susidorojimas su Baltarusijos žmonėmis po 2019 m. lapkritį vykusių parlamento rinkimų ir 2020 m. rugpjūčio mėn. įvykusių prezidento rinkimų. Europos Parlamente veikia EP ir Baltarusijos delegacija, kuriai šiuo metu vadovauju, ji skirta palaikyti santykius su Baltarusijos opozicijos atstovais, kuriant bendrą Baltarusijos ateitį. Neseniai su Baltarusijos opozicijos lydere Svetlana Tichanovskaja aptarėme situaciją, kuomet A. Lukašenkos r ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ukrainos vaikai – mūsų vaikai

Vilija Blinkevičiūtė. Ukrainos vaikai – mūsų vaikai

Praėjusią savaitę Europos Parlamente paskelbta informacija, kad 2 tūkst. nuo karo pabėgusių Ukrainos vaikų yra dingę Europoje. Ši informacija paremta Belgijos fondo „Child Focus“ (Europos dingusių, pagrobtų ir seksualiai išnaudojamų vaikų centro) duomenimis. Vienas už kitą bjauresni karo veidai. Nelydimi mažamečiai, našlaičiai, nepilnamečiai patiria didelę prievartos ir išnaudojimo riziką, pradedant  prekyba žmonėmis, kontrabanda ir baigiant neteisėtu įvaikinimu. Ketvirtadienį Europos Parlamentas paragino ES institucijas, nacionalines vyriausybes stiprinti nuo karo bėgančių vaikų apsaugą ir suteikti jiems galimybę mokytis, nes šiandien Ukrainos vaikai – jau ir mūsų vaikai. Nė vienas Ukrainos vaikas negali pradingti 2,5 mln. skaudžių, dažnai sukrečiančių istorijų. Tiek nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko vaikų. Iš jų apie 2 mln. –  į Europos Sąjungą. Dab ...

Vytenis Andriukaitis. Pagaliau pripažinta svarbi tiesa

Vytenis Andriukaitis. Pagaliau pripažinta svarbi tiesa

Sunkios šešios savaitės, Bloodymiro Putino Rusijai pradėjus agresiją prieš nepriklausomą bei laisvą Ukrainą, kurioje šimtai sugriautų miestų, daug žuvusių karių ir civilių gyventojų. Virš 140 Ukrainos vaikučių neteko savo gyvybių. Gausybė Rusijos armijos įvykdytų karinių nusikaltimų prieš civilius žmones. Bučos, Baradiankos, Irpenio ir kitų miestų gatvėse palikti nužudytų žmonių kūnai. Gausybė liudijimų apie civilių žmonių kankinimus, moterų išprievartavimus, plėšimus. Pasaulį dar ir dar kartą sukrėtė šie vaizdai. O Mariupolis jau simbolizuoja XXI amžiaus Kankinių miestą. Rusija visą tą laiką griežtai neigė tiek savo kariuomenės nesėkmes kovų lauke, tiek ir jos karių įvykdytus nusikaltimus. Bet štai balandžio 8 dieną interviu „Sky News“ žurnalistui, Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė (cituoju):„We have significant losses of troops“ ( „Mes patyrėm ...

Vytenis Andriukaitis. 40-oji pasipriešinimo diena

Vytenis Andriukaitis. 40-oji pasipriešinimo diena

Jau keturiasdešimt dienų kovoje su galingu agresoriumi Ukraina įnirtingai gina savo ir mūsų laisvę. Ji ne tik atsilaikė prieš staigų Rusijos puolimą, bet sugebėjo pereiti į kontrataką. Ukraina pasiekė įspūdingų pergalių ir diplomatiniame fronte, iš esmės įstumdama Rusiją į visišką tarptautinę izoliaciją. Ukraina pasiekė ir ryškią dvasinę pergalę. Tokio solidarumo su Ukraina, kokį jai išreiškė daug pasaulio valstybių, Rusija tikrai nesitikėjo. Tai privertė pastarąją sėsti prie derybų stalo. Taip, derybų rezultatų dar nematyti. Tikėtina, kad Rusija, prisidengusi derybomis, gali perdislokuoti savo karines pajėgas ir tęsti agresiją. Tačiau ji pareiškė atitraukianti savo pajėgas nuo Kyjivo, tuo lyg bandydama parodyti, kad yra pasiruošusi tolimesnėms nuolaidoms. Rusijos pajėgų atsitraukimas iš Kyjivo srities netikėtai sudavė jai dar vieną skaudų smūgį.  Pasaulį apsk ...

Vytenis Andriukaitis. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo

Vytenis Andriukaitis. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo

Jau praėjo mėnuo nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Mėnuo įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo V. Putino rašistams, „Z“ svastika paženklintais tankais ir šarvuočiais įsiveržusiems į rytines ir pietines jos teritorijas. Mėnuo didvyriško Černigovo, Sumų, Charkovo, Mariupolio gynimo, mėnuo gausybės rašistų įvykdytų karo nusikaltimų prieš Ukrainą ir prieš jos civilius gyventojus. V. Putino „blitzkrieg“ planas žlugo jau pirmosiomis šio karo dienomis. V. Zelenskis nepaliko Kyjivo, Ukrainos armija nuo pat pirmųjų minučių pademonstravo savo ryžtą ir kovinę dvasią, kuri palaužė ir demoralizavo rusų karinius dalinius. Milžiniškas Ukrainos visuomenės susitelkimas pademonstravo pasauliui, kad Ukraina šį karą laiko tikru Tėvynės karu prieš okupantą. Čia nebereikia jau nieko pasauliui įrodinėti apie neva nesusiformavusią Ukrainos tautą. Atsakymą pasaulis mato. Pasaulis ...

Tadas Vinokur. Kaip nepasiklysti karo Ukrainoje rūke?

Tadas Vinokur. Kaip nepasiklysti karo Ukrainoje rūke?

Jau mėnesį Ukraina herojiškai kaunasi su Galijotu – „Z“ svastikomis pažymėta Putino armija. Kiekviena nauja diena, kuomet ukrainiečiai tvirtai stovi ir neleidžia agresoriui paimti iniciatyvos, yra žingsnis arčiau pergalės. Giliai įklimpusiai Rusijai šis karas kainuoja vis daugiau – putinistų deklaruotos greitos „spec–operacijos“ vizija sutriuškinta, logistinės grandinės palaužtos, maisto davinių nebėra, kareivių moralė sužlugdyta. Net generolai krenta it musės. Palyginkite putinistų motyvaciją dabar ir prieš invaziją, kuomet buvo ruošiami planai užimti visą Ukrainą: užgrobti privačią nuosavybę, bankus, uostus, institucijas, sukurti liaudies respublikų federaciją ir „denacifikuoti“ švietimą. Desperatiškai kare besiblaškančiai Rusija dabar liko tik stalinistiniai karo metodai: miestų griovimas pasitelkus artileriją ir gąsdinimai susidorojimu V. Zelenskio Vyriausyb ...

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

1950-tieji – Europoje vos prieš kelis metus baigėsi vienas destruktyviausių karų pasaulio istorijoje. Senasis žemynas pradeda atsistatyti, tiesa, gerokai kitoks, nei buvo iki tol. Karas, šis naikinantis reiškinys, paskui save paliekantis griuvėsius ir mirtį, pasibaigęs sukuria erdvę proveržiui bei atgimimui, kad ir kaip ironiška bei liūdna tai būtų. Europa stengiasi atsistatyti kitokia, pritaikant naujausias to laikotarpio technologijas, gamybą vystant milžinišku tempu, elektrifikuojant viską, ką įmanoma. Tačiau tuo pat metu Europa susiduria su nauju iššūkiu – viskam reikia degalų. Tuo metu plačiausiai naudojamas kuras – anglys – yra itin problematiškas – jo nuodingumas ir tarša yra matomi plika akimi.  Vien Londone 1952 metų žiemą šio kuro deginimo šalutinis produktas  – smogas – nužudydavo po 4000 žmonių per savaitę. Tad Europai reikėjo naujo, švaresnio energij ...

Close