Užsienio politika Archives - Page 2 of 9

Algirdas Sysas. Naujoji dešinioji Lietuvos užsienio politika: „pirma padarau – po to pagalvoju”

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos Komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą. O liepą EK pateikus gaires, premjerė Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis nuolankiai apsigalvojo dėl savo veiksmų ir priėmė jau kitą sprendimą. Tepasakė, kad kreipimasis į ES teisingumo teismą dėl ES sankcijų Rusijai reglamentų interpretacijos būtų prabanga. Kitaip ir būti negalėjo. Tačiau ką reiškia toks staigus pokytis dabartinės vyriausybės užsienio politikos sprendimų priėmime? Akivaizdu, kad tai buvo tiesiog gerai neapgalvotas ir neapskaičiuotas po ...

Lukas Vaigauskas. Ne tik Putinas karu problemas maskuoja

Pastarosiomis savaitėmis minėjome „Brexit’o“ referendumo 6 metines. Vieniems - neapsiribojant britais - ši data asocijuojasi su „Briuselio diktato“ pabaiga, kitiems - pasitraukimu iš bendraminčių ir sąjungininkų rato. Tačiau nesvarbu, kuriai stovyklai žmonės būtų priskiriami, visiems tai žymėjo naują etapą ne tik šalies, bet ir viso žemyno gyvenime. Paaiškėjus referendumo rezultatams netrūko kalbų apie artėjantį Europos Sąjungos (ES) krachą, nacionalistinių dešiniųjų partijų iškilimą bei valdžios perėmimą visame Senajame žemyne ir esminius pokyčius po Antrojo pasaulinio karo kurtoje valstybių tarpusavio bendradarbiavimo sistemoje. Ir iš tikrųjų - regime tektoninius pasikeitimus ne tik Europos saugumo architektūroje, bet ir šalių kooperatiniuose mechanizmuose. Tiesa, dėl priežasčių, kurios su britais visiškai nesusijusios, pirmuoju smuiku šiuo klausimu „griežia ...

Trečioji „United for Ukraine“ misija ragins suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą

Ukrainoje prasideda trečioji „United for Ukraine“ (U4U) misija, kurios tikslas - pasiekti kuo platesnį sutarimą dėl būtinybės šiai šaliai suteikti valstybės kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą prieš birželio 23-24 dienomis vyksiantį ES viršūnių susitikimą, kuriame Europos Komisija pateiks savo rekomendaciją, o politinį sprendimą priims šalys-narės. Kyjive Lietuvą, be kitų, šį kartą atstovauja ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai - partijos vicepirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė bei Seimo Socialinių reikalų komiteto narys, buvęs ilgametis pirmininkas Algirdas Sysas. Pirmą kartą Ukrainoje besilankanti D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad narystė ES šiuo metu neatsiejamai susijusi su Ukrainos saugumo perspektyvomis. „Paradoksalu, bet daugiašaliame formate šio karo metu Europos Sąjunga ...

V. Blinkevičiūtė – apie susitarimą dėl užsienio politikos: dabartiniam tekstui nepritariame, būtina ieškoti kompromiso

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė siūlo koreguoti nacionalinio partijų susitarimo dėl užsienio politikos tekstą. Pasak politikės, dabartinį siūlomo susitarimo projektą svarstė LSDP valdyba ir jam nepritarė. „Tokiam tekstui, kuris yra pateiktas derinimui dabar, pritarti negalime. Kol kas tai nepanašu į konceptualų strateginį dokumentą. Susitarimai turi prasmę, kai jį pasirašančios partijos sutaria dėl svarbiausių tikslų, derindami pozicijas padaro tam tikrus kompromisus. Palieka galimybę savo nuomonę pareikšti prezidentui, kuris pagal Konstituciją yra užsienio politikos formuotojas. Viso to nebuvo. Mūsų pasiūlymai buvo atmesti, o Prezidentūra į pozicijų derinimą irgi nebuvo įtraukta“, – sako V. Blinkevičiūtė. Ji primena, kad politinės partijos Lietuvai siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje buvo pasirašę ...

Ruslanas Baranovas. Kodėl kyla karai? Teorinis požiūris

Klausimas apie tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje, lėmė Vakarų atsaką ir galop mus atvedė prie diskusijų apie kolektyvinę kaltę ir atsakomybę. Šiandien šios diskusijos traukiasi į antrą planą ir panašu, kad tolesnę Vakarų reakciją į Vladimiro Putino agresiją gali lemti kitas, mums sunkiai suprantamas klausimas: kiek stipriai Rusijai pralaimėti gali leisti Vakarai? Matyt, jog daugiausiai dėmesio patraukė tokio tipo Henrio Kissingerio svarstymai šia tema, nors jis toli gražu ne vienintelis rimtai apie tai kalba. Visgi, šis pasikeitimas leidžia sugrįžti prie pirmojo klausimo ir pažvelgti į jį per teorinę prizmę. Kodėl apskritai kyla karai? Šis klausimas domino Vakarų mąstytojus nuo pat pradžių. Apžvelgti šio klausimo istoriją būtų stačiai neįmanoma, jei neturėtume bent kažkokių organizacinių principų, kaip grupuoti skirtingus atsakymo į šį klausimą mąstytojus. Laim ...

Socialdemokratų delegacija vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininku, Vokietijos gynybos ministre

Gegužės 16-18 dienomis Berlyne Lietuvos Socialdemokratų partijos delegacija susitiks su seseriškos Vokietijos socialdemokratų partijos vadovybe aptarti saugumo ir gynybos klausimų. Vizito metu LSDP pirmininkės pavaduotoja, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė ir LSDP frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas susitiks su Vokietijos Socialdemokratų partijos pirmininku Larsu Klingbeilu, Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, Bundestago socialdemokratų spykeriu gynybos klausimais Wolfgang Hellmich bei spykeriu užsienio politikos klausimais Nils Schmid, taip pat Vokietijos saugumo ir gynybos ekspertais. Socialdemokratų partijos vicepirmininkė ir Krašto apsaugos komiteto pirmininkė Dovilė Šakalienė sako, kad „Europą sukrėtusio karo metu, užaštrinusio grėsmes ir mūsų regionui, ypač svarbus geras, draugyste paremtas, darbinis s ...

Juozas Olekas ir Algis Vaičeliūnas. Europos Sąjungos gynybos stiprinimo klausimais stovime vietoje

Kovą bendra Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ir gynybos ministrų taryba patvirtino ES strateginį kompasą − strategines ES gaires saugumo ir gynybos srityje ateinantiems 5 – 10 metų. Ir nors Strateginis kompasas yra laikomas reikšmingu poslinkiu ES kolektyvinėse karinėse ambicijose, kurios istoriškai buvo menkos, Lietuvoje šis įvykis dėmesio nesusilaukė. Galbūt dėl to, kad nelabai tikimasi realių saugumo pokyčių Lietuvai ir regionui? Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, ES pagaliau parodė, kad gali būti pajėgi ir ryžtinga užsienio politikos veikėja. Pirmą kartą ES valstybės paskelbė bendrą grėsmės vertinimą, bendrą viziją ir išsamius ES saugumo ir gynybos tikslus. Strateginiame kompase galime įžvelgti keletą teigiamų aspektų – pavyzdžiui, ES valstybių narių įsipareigojimą iš esmės padidinti savo išlaidas gynybai. Taip pat planuojama stiprinti vals ...