Socialinė politika Archives - Page 2 of 4

V. Blinkevičiūtė Seimą ragina svarstyti lengvatą maisto produktams: skursta pusė milijono žmonių

Pirmadienį minint Tarptautinę kovos su skurdu dieną, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė Seimą ragina svarstyti įstatymų projektus, kurie gyventojams palengvintų augančių kainų naštą. Ji kalba apie lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams ir neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) prilyginimą minimaliai algai (MMA). Pasak V. Blinkevičiūtės, žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 560 tūkst. šalies gyventojų. „Lietuvos žmonių skurdo rodikliai – vis dar didžiausi tarp Europos Sąjungos (ES) šalių ir eilę metų iš esmės nesikeičia. Naujausi duomenys rodo, kad tiek pandemijos, tiek energetikos krizės labiausiai palietė nepasiturinčius žmones – jie taupo būtiniausių poreikių sąskaita. Todėl ir Europos Parlamentas darsyk paragino valstybes krizės laikotarpiu netaikyti pridėtinės vertės mokesčio ...

Socialdemokratai Vyriausybę ragina veikti nedelsiant: žmonių skurdo statistika bado akis

Statistikos departamentui paskelbus naujausią skurdo statistiką, opozicinės socialdemokratų partijos atstovai Vyriausybę ragina skubiai svarstyti papildomas antiinfliacines priemones. Naujausiais duomenimis, 2022 m. žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, yra 21,2% ir, lyginant su praėjusiais metais, padaugėjo 1,2%. Pasak socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, skurstant apie penktadaliui šalyje gyvenančių žmonių ir sparčiai kylant kainoms, veiksmai, kaip didinti gyventojų pajamas, turėtų būti neatidėliotini. „Išskirčiau tris galimas Vyriausybės veikimo kryptis. Visų pirma, didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, sulyginant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) su minimalia alga (MMA). Antra, greitai peržiūrėti ir taiklesne paversti lengvatų energetiniams ištekliams sistemą, nes elektra ir dujos kainuoja kosmines sumas. Panašiai šią žiemą bus ir su ...

Siūloma įteisinti apmokamas 5 dienų sveikatos gerinimo atostogas

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo darbuotojams per metus suteikti 5 dienas apmokamų sveikatos gerinimo atostogų. Taip Seimo narys Linas Jonauskas tikisi paskatinti Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo sveikata. „Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. 2017 m. tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei ES vidurkis, kuris siekia 80,9 metų. Pandemija taip pat prisidėjo prie blogėjančios Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos. Sveikatos gerinimo atostogos galėtų paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. Sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl ,,sveikatos gerinimą“ nereikėtų susiaurinti iki ,,gydymo“. Darbdavys ...

Modesta Petrauskaitė. Nereikalingi žmonės

Didėjančios energetinių resursų, maisto produktų, paslaugų kainos ir kaip ant mielių kylanti infliacija nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Vyriausybė. Valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos paštas“ paskelbė apie beveik 3000 darbuotojų atleidimą ir panašu, jog tai – tik pradžia. Apie pirmuosius didelius atleidimus „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė dar šių metų vasario mėnesio pradžioje. Tuo metu, apribojus trąšų tranzitą iš Baltarusijos ir netekus nemažos dalies pajamų, buvo skelbiama apie planus iki metų pabaigos atleisti 300 įmonės darbuotojų. Vos po kelių mėnesių, balandžio pabaigoje, valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ grupė patikslino savo planus ir paskelbė apie planuojamą 2000 darbuotojų atleidimą. Didžiausia planuojamų atleisti darbuotojų dalis – 1200 – dirba antrinėje įmonėje „LTG Cargo“, 500 – „LTG Infra“ ir ...

Aurimas Rabačius. Neįgalieji ir gerovės valstybė

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 221 tūkst. asmenų su negalia. 147,4 tūkst. asmenų yra darbingo amžiaus, 15,2 tūkst. vaikų ir 58, 6 tūkst. pensininkų. Neįgaliuosius saugo ir gina Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Neįgaliųjų socialinės integracijos, Socialinių paslaugų įstatymas ir kiti teisės aktai. Neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus nagrinėja ir teikia pasiūlymus Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, Neįgaliųjų reikalų taryba. Sistema rimta, tačiau itin lėta ir nelanksti, ypač sprendžiant ne tik eilę metų neišsprendžiamus, tačiau ir kylančius naujus iššūkius neįgaliems žmonėms Lietuvoje. Bene rimčiausią iššūkį iki šiol neįgalieji patyrė per COVID–19 ligos pandemiją. Kasdienės pagalbos suteikimas ir apsauga nuo pandemijos tap ...

Aurimas Rabačius. Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta

Nelaimės ir pergalės suvienija mus. Džiaugiasi širdis matant Lietuvos gyventojų neabejingumą ir pagalbą Ukrainos žmonėms karo metu. Džiaugiasi ir tuomet, kai mūsų sportininkai olimpinėse varžybose iškovoja prizines vietas. Nors pastaruoju metu šių pergalių pasitaiko vis mažiau, tačiau apima neapsakomas jausmas, kuomet Lietuvą garsinantys sportininkai pasaulio akivaizdoje gieda tautišką giesmę. Paralimpinių žaidynių fone būtina pastebėti, kad šiose varžybose dalyvaujančių mūsų sportininkų ryžtas, atsidavimas ir į pasiruošimą žaidynėms įdėtas darbas bei pastangos niekuo nenusileidžia kitų sportininkų triūsui. Skiriasi tik požiūris į žmonės. Gerovės valstybės kūrimo fone, po 2021 metų Tokijo paralimpinių varžybų, visuomenėje imta ypač garsiai aptarinėti premijų skirtumus tarp olimpinėse ir paralimpinėse varžybose medalius iškovojusių sportininkų. Paralimpinėse žai ...

Diskusija „Prasiskolinusi Lietuva: rekordinių kainų žiemos pasekmės“

Tarptautinėms organizacijoms koreguojant infliacijos augimo prognozes ir teigiant, jog ji gali augti labiau nei manyta anksčiau, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) organizuoja diskusiją „Prasiskolinusi Lietuva: rekordinių kainų žiemos pasekmės“, kurioje aptars kainų augimą, energetinį skurdą bei dabartinių ekonomikos procesų galimas pasekmes ateityje. Sausio mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, jog vienam iš aštuonių gyventojų trūko pinigų maistui, o vienam iš penkių – mokesčiams ar būsto nuomai. Tuo tarpu, praėjusių metų pabaigos duomenimis, 3 didžiuosiuose Lietuvos miestuose apie 42 tūkst. centralizuoto šildymo paslaugas teikiančių bendrovių klientų buvo įsiskolinę, o žemiau skurdo ribos 2020 m. gyveno beveik 600 tūkst. gyventojų. Ar po rekordinių kainų žiemos galima tikėtis padaugėsiant žmoni ...