Žalioji politika

Tvarus žemės ūkis, aplinkai draugiškas transportas, miškingumo didinimas

  • Atsinaujinančios energijos šaltinių plėtotė
  • Miestų ekologija
  • Žiniomis grįstas ūkininkavimas
  • Biologinės įvairovės apsauga
  • Vandenų taršos suvaldymas

Pasaulis atsidūręs egzistencinėje kryžkelėje, nes sparčiai plėtojantis pramonei ir kitai ekonomikai, vis intensyviau naudojami gamtos resursai, kurie yra baigtiniai, todėl neišvengiamai senka, o galintys atsinaujinti – nebespėja atsinaujinti.

Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus gėlo vandens vienam žmogui sumažėjo 26 %. Negyvosios zonos vandenynuose išaugo 75 %. Išnaikinta beveik 130 milijonų hektarų miškų. Stuburinių gyvūnų sumažėjo 29 % (o nuo 1970 m. – 58 %). Anglies dvideginio koncentracija išaugo 62 %. Pavymui stebime ir drastišką šiltnamio efektą, ir sulig kiekvienais metais mušamus karščio rekordus. Žmonių pagausėjo 35 %, kas sukelia dar daugiau įtampų dėl besaikio Žemės išteklių vartojimo.  

Lietuvą šie globalūs procesai veikia kaip ir kiekvieną kitą šalį. Todėl žalioji darbotvarkė – esminis atsinaujinusios LSDP vizijos dėmuo. Privalome ieškoti išeičių, kaip prisidėti prie bendrų pastangų išsaugoti Žemę. Skirdami deramą dėmesį tvaraus vystymosi klausimams, mes, Lietuvos socialdemokratai, taip pat matome ir atsiveriančias galimybes, kaip sustiprinti šalies ekonomiką. Siekiame tokio žaliojo augimo, kurisveiksmingai naudotų turimos gamtos išteklius, mažintų taršą, padėtų išvengti gamtinių nelaimių pavojaus ir būtų kuo labiau įtraukus.

Pasaulis nebeturi kito pasirinkimo kaip tik pereiti prie gamtą ir išteklius tausojančio darnaus vystymosi, linijinę ekonomikąkuo sparčiau keičiant į žiedinę(ciklinę)ekonomiką.Tai efektyvios produktų ir daiktų dizaino priemonės bei inovatyvūs ir veiksmingai išteklius naudojantys gamybos procesai (beatliekės arba mažaatliekės technologijos), o taip pat efektyvus atliekų kaip antrinių žaliavų ar energijos išteklių panaudojimas.

Labai svarbi žiedinės ekonomikos dalis – bioekonomika. Tai yra tvari atsinaujinančių biologinių išteklių gamyba ir tų išteklių bei atliekų perdirbimas į pridėtinę vertę turinčius produktus, tokius kaip maistas, pašarai, gaminiai, kurių gamyboje naudojamos biožaliavos ir bioenergija. Biotechnologijos, nanotechnologijos, informacinės ir komunikacinės technologijos yra pagrindinė šiuolaikinės bioekonomikosplėtros prielaida.

Pagrindinės kliūtys, neleidžiančios išnaudoti žaliojo augimo potencialo, yra politinės valios stoka bei netausojančio elgesio įpročiai, bet ne žaliosios politikos priemonių kaina. Tuo tarpu žaliojo augimo nauda yra visokeriopa.

Geriau tvarkomas dirvožemis yra produktyvesnis, užkertamas kelias jo degradacijai. Sveika, švari aplinka užtikrina geresnę oro kokybę ir sykiu didina darbo našumą. Tokios žaliosios viešosios gėrybės kaip viešasis transportas ar atsinaujinantys energijos ištekliai lemia gerokai efektyvesnį ir mažiau taršų turimų išteklių panaudojimą. Dar daugiau, skatinamos žaliosios technologijos ir investicijos į šios srities mokslinius tyrimus skatina esminę šalies ekonomikos modernizaciją. Galiausiai žaliosios politikos priemonių įgyvendinimas mažina nelygybę, padaro valstybę labiau atsparią ekonominėms krizėms ir gamtos stichijų sukeltoms nelaimėms.

Darni plėtra: energijos, transporto ir miestų ekologijos sprendimai

Tarptautinė bendruomenė turi dėti visas pastangas ieškant pačių efektyviausių būdų kaip sustabdyti klimato kaitą ir užtikrinti tolesnę darnią plėtrą. Privalu rasti priemones, kurios nepažeistų gamtinės pusiausvyros, o prisidėtų prie klimatui ir aplinkai naudingų veiksnių.

Jungtinės Tautos pabrėžia, jog liko vos 12 metų, kad būtų sustabdytas klimato atšilimas daugiau nei 1.5laipsnio pagal Celsijaus skalę lyginant su padėtimi iki pramonės revoliucijos. Todėl iki 2030metų būtina 45% sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą, o 2050 metais šios dujos turi apskritai nebebūtų išmetamos.

Priešingu atveju laukia nebesustabdomas ledynų tirpimas, ekosistemų irimas, upių ir jūrų potvyniai, vis dažnesni ir ekstremalesni gamtos kataklizmai. Priemonės sustabdyti klimato atšilimą kainuoja nemažai, tačiau dėmesio nekreipimas ateityje kainuos dar daugiau.

Dėl sparčios globalizacijos vis didesnę reikšmę turi miesto gamtinė aplinka. Savivaldos institucijoms patiriant sunkumų dorojantis su tokiais iššūkiais kaip darnus judumas, energetinė nepriklausomybė ir kiti, būtinas aktyvus veiksmų koordinavimas nacionaliniu lygmeniu.

Privalome įvertinti grėsmę nacionaliniam saugumui kilus klimato kaitos sąlygotai suirutei. Todėl pasisakome už aktyvų Lietuvos vaidmenį ES, JTO, bei glaudų bendradarbiavimą su Šiaurės valstybėmis ir kitomis žaliosios darbotvarkės lyderėmis. Tuo remdamiesi veiksime trimis pagrindinėmis kryptimis:

Atsinaujinančios energijos šaltinių plėtojimas

  • Sieksime ilgainiui atsisakyti iškastinio kuro
  • Pirmenybę teiksime energijai iš saulės ir vėjo
  • Pasisakome už biomasės kogeneracinių jėgainių plėtojimą
  • Biokuro naudojimas turi būti suderinamas su miškų, sveikatos apsaugos ir miesto ekologijos prioritetais
  • Nepritariame skalūnų ir kitų angliavandenilių gavybai Lietuvos teritorijoje
  • Steigsime specialų tyrimų susivienijimą skirtą tirti ir kurti efektyviausius tvarios energijos gavybos būdus

Aplinkai draugiško transporto sprendimų diegimas

  • Skatinsime viešąjį transportą tiek miesto teritorijoje, tiek už jo
  • Vystysime elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą
  • Skatinsime gyventojus atsisakyti dyzelinių automobilių, kartu keičiant dyzelinį viešąjį transportą į ekologiškesnį

Miestų ekologijos priemonių įgyvendinimas

  • Tęsime renovaciją užtikrindami didesnį namų energetinį efektyvumą
  • Skatinsime daiktų taisymo ir pasigaminimo amatą.
  • Sieksime užtikrinti sveikatai ir aplinkai saugų atliekų tvarkymą bei išteklių naudojimą
  • Rengiant miestų planus esminė dėmesį skirsime viešųjų erdvių ir žaliųjų plotų išsaugojimui

Tvarus žemės ūkis ir stiprios kaimo bendruomenės

Žemės ūkis turi būti inovatyvus ir tausoti gamtą. Formuodami žemės ūkį, atsižvelgsime į ES lygmeniu plėtojamą bendrąją žemės ūkio politiką.

Lietuvoje per daugelį metų susikaupė daugybė sprestinų klausimų. Vienas iš jų – auganti socialinė atskirtis. Skurdo mastai ir rizika kaimuose yra ženkliai didesnė nei miestuose. Tuštėjančios gyvenvietės bei kartų kaitos stoka sukelia valstybei daugybę ekonominių bei socialinių problemų.

Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis – Lietuvos žemės ūkis nuo 2012metų gyvena biologinių pajėgumų deficito sąlygomis. Tarp ūkių Lietuvoje įsigalėjusi grūdų ir aliejinių augalų gamyba taip pat neskatina žemės ūkio produktyvumo.

Esame įsitikinę, kad tie ūkiai, kurie savo veikloje taikys šiuolaikines mokslo bei technikos pažanga grįstas technologijas, sustiprins savo konkurencinį pranašumą kitų atžvilgiu ir užtikrins veiklos tęstinumą ateities kartoms.

Pasisakydami už tvarią kaimo plėtotę, subalansuotą prekinių ūkių struktūrą, ūkiuose taikomas novatoriškas praktikas ir gamybos metodus, klimatui ir aplinkai naudingus sprendimus šiam tikslui pasiekti išskiriame tris prioritetines priemones:

Plačiau ir teisingiau paskleista finansinė parama

  • Būtina užtikrinti platesnę tiesioginių įmokų sklaidą
  • Investicijų nukreipimas mažų ir vidutinių ūkių modernizacijai ir restruktūrizacijai
  • Žemės ūkio paskolų fondo veiklos peržiūrėjimas ir pirmenybės suteikimas smulkiems bei vidutiniams ūkiams

Kartų kaita ir žiniomis grįstas ūkininkavimas

  • Remsime investicijas į žemės ūkio valdas, žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą bei plėtrą
  • Sudarysime palankias sąlygas vykdyti profesinį bei mokslinį bendradarbiavimą
  • Palaikome ir sieksime dirvožemį tausojančios ekologinės žemdirbystės
  • Inicijuosime, organizuosime bei remsime kooperaciją

Kaimo bendruomenių stiprinimas

  • Stiprinsime kaimo ir miesto bendradarbiavimą pasitelkę ES bei nacionalinę paramą
  • Palaikome pažangiųjų kaimų idėją
  • Remsime vietos iniciatyvas, kurios skatins verslumą ir užimtumą kaime

Lietuvos gamtinių vertybių išsaugojimas ir atkūrimas

Lietuvos gamta ir aplinka saugoma tik formaliai. Neigiami žmogaus veiklos padariniai jaučiami ne tik miškuose bei Baltijos jūroje, bet ir saugomose teritorijose. Plyni miškų kirtimai tampa vis aktualesne problema, šalies upės sąmoningai teršiamos nuotekomis, o neracionalaus tręšimo poveikis Baltijos jūrai tik didėja.

Ekonominių tikslų iškėlimas vieš viešojo intereso ypač jautrus miškų politikos srityje. Ir nors miškininkai organizuoja medžių sodinimą, atstato gyvūnų ir augalų buveines, miško paklotę, visą tai supančią ekosistemą atkurti nėra lengva.

Tarša, brakonieriavimas, išteklių eikvojimas, invazinių rūšių plitimas bei kita gamtai žalinga veikla turi būti sustabdyta. Turime apriboti užtvankų statymą ir jų atkūrimą itin jautriose ekologinėse vietose, verslinę žvejybą vidaus vandenyse bei Baltijos jūros pakrantėje. Taip pat rimtai turime mąstyti ir apie gamtai ir sveikatai kenksmingų herbicidų ir pesticidų draudimą.

Siekdami išsaugoti ir atkurti Lietuvos gamtos vertybes, veiksime trimis pagrindinėmis kryptimis:

Miškingumo didinimas

  • Uždrausime plynus kirtimus saugomose teritorijose
  • Parengsime ilgalaikį miško atsodinimo planą
  • Lietuvos miškingumą sieksime padidinti iki 44% šalies teritorijos, dabar – 33%
  • Plėsime valstybinių miškų plotus

Biologinės įvairovės apsauga ir gyvūnų gerovė

  • Įgyvendinsime priemones stabdančias invazinių, ekosistemas keičiančių augalų plėtrą
  • Stabdysime brakonieriavimą ir neracionalų išteklių naudojimą
  • Sieksime, jog vertingų žuvų migracijos laikotarpiu verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje būtų ribojama taip, kad nedarytų žalos migruojančioms rūšims
  • Pasisakome prieš laukinių gyvūnų naudojimą cirkuose
  • Iki 2024 metų sieksime uždrausti kailinių žvėrelių fermas
  • Kategoriškai nepritariame medžioklės su lankais legalizavimui

Baltijos jūros ir vidaus vandenų taršos suvaldymas

  • Sudarysime palankias galimybes vystyti ekologinės žemės ūkio produkcijos gamybą
  • Akcentuosime ekologinio ūkininkavimo plotų plėtimą specifinėse teritorijose, dirvožemio savybių gerinimą ir našumą
  • Remsime investicijas į melioracijos sistemų atnaujinimą
  • Aiškiau reglamentuosime tvarką, pagal kurią, ant upių, įtekančių į Baltijos jūrą, neatsirastų užtvankų
  • Imsimės griežtesnės miestų nuotekų valymo įrenginių kontrolės

Close