Terminas atsijungti (o dar nuo darbdavio) – daliai skaitytojų skamba dviprasmiškai, ar ne? Todėl patikslinu: kalbama apie darbuotojų teisę ne darbo laiku išjungti savo skaitmenines priemones – darbo tikslais naudojamas ryšio priemones. Ir nepatirti jokių neigiamų pasekmių, jei po darbo valandų nebuvo atsakyta į elektroninį laišką, telefono skambutį, SMS, įrašą socialiniame tinkle.

Ar jūs turite ne tik galimybę, bet, pirmiausia, ar turite teisę atjungti darbo telefoną, neatsakyti į darbdavio, vadovų laiškus, telefono skambučius, jau pasibaigus darbo laikui, arba, pavyzdžiui, per atostogas? Ar apskritai dėl to sutarta su darbdaviu?

Esu tikra, kad tūkstančiai yra susidūrę ir kasdien susiduria su tokia realybe. Ir atsakymų, nuomonių yra įvairiausių.

Paskambins vėlų vakarą ar naktį – ir sėsi prie darbo stalo. Ir dažnai – net be kalbų apie viršvalandžius, apie papildomą apmokėjimą už darbą. Reikia – ir dirbi. Bet ar tokios situacijos, tokia realybė ir darbdavio, įmonės ar įstaigos vadovaujančių asmenų veiksmai nepažeidžia darbuotojo teisių?

COVID-19 paspartino naujus darbo santykius

ES nėra konkrečių teisės aktų dėl darbuotojo teisės atsijungti nuo darbo tikslais naudojamų skaitmeninių priemonių. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas imasi iniciatyvos, kad tokie – bendri, būtiniausi ir privalomi visoms ES valstybėms – teisės aktai būtų priimti.

Kodėl to reikia?

Atsiranda naujų būdų prailginti darbo valandas ir mažinti ribas tarp darbo ir laisvalaikio. Didėja ir darbdavių lūkesčiai bei reikalavimai, kad darbuotojai būtų nuolat prisijungę, visada pasiekiami.

Priemonės, kurių imtasi dėl COVID-19 krizės, pakeitė žmonių darbą: daugiau kaip trečdalis ES darbuotojų pradėjo dirbti iš namų. Paprastai iš namų dirbo 5 procentai darbuotojų. Taigi naujosios skaitmeninės technologijos ir darbdaviams, ir darbuotojams suteikia daug privalumų ir galimybių net per pandemiją nenutraukti veiklos.

Šalutinis neigiamas poveikis tas, kad atsiranda naujų būdų prailginti darbo valandas ir mažinti ribas tarp darbo ir laisvalaikio. Didėja ir darbdavių lūkesčiai bei reikalavimai, kad darbuotojai būtų nuolat prisijungę, visada pasiekiami.

Taip daromas žalingas poveikis darbuotojams, dažnai pažeidžiamos darbuotojų teisės į teisingą atlygį, didėja neatlyginamų viršvalandžių ir neriboto darbo laiko rizika, trikdoma profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

EUROFOUND (ES agentūra, padedanti kurti geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas) pateikė išvadas: iš namų dirbantys asmenys labiau linkę dirbti ilgiau ir dažniau nereguliariai. Pažymėta, kad daugėja darbuotojų, kurie praneša apie ilgas darbo valandas arba trukdžius ilsėtis ne darbo laiku.

Tikslas – pagerinti visų darbuotojų darbo sąlygas

Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto siūlymo esmė ir tikslas – užtikrinti visų darbuotojų teisę į poilsį, į sąžiningą atlygį už darbą po darbo valandų. Už teisę atsijungti ne tik dirbančiųjų nuotoliniu būdu. Dirbančiųjų ir viešajame, ir privačiame sektoriuose.

Svarbu užtikrinti, kad teisė atsijungti užtikrintų darbuotojams nepatirti jokių neigiamų pasekmių, nebūti atleistam ar atleistai iš darbo, jei ne darbo laiku neatsiliepė į darbdavio skambutį, neatsakė į jo laišką.

Siūlome nustatyti, kad darbdavys taip pat turėtų raštu informuoti darbuotojus apie teisės atsijungti užtikrinimą: darbo tikslais naudojamų skaitmeninių priemonių atjungimo ir išjungimo tvarką, darbo laiko registravimo būdą. Taip pat, jei darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl išlygų, numatyti aiškius kompensavimo mechanizmus už darbą po darbo valandų. Tai galėtų būti papildomos atostogos arba finansinė kompensacija, bent jau lygi įprastam darbo užmokesčiui.

Teisė atsijungti turėtų būti pagrindinė teisė ir svarbus socialinės politikos tikslas, siekiant užtikrinti visų darbuotojų teisių apsaugą naujame skaitmeniniame amžiuje.

ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, gali ir pačios imtis iniciatyvos priimti darbuotojams palankesnius įstatymus, skatinti ar leisti taikyti darbuotojams palankesnes kolektyvines sutartis, kuriose būtų numatyta ir darbuotojų teisė atsijungti nuo darbdavio.

Šiuo keliu, nelaukdamos nurodymų iš Briuselio, jau žengia Prancūzija ir Vokietija.