Vaidas Venckus. Neregėtoje Lietuvoje gelbėsimės patys?

Vaidas Venckus. Neregėtoje Lietuvoje gelbėsimės patys?

8-10 mėnesių karantino. Tokiu režimu gyvena smulkesni apgyvendinimo paslaugų teikėjai pajūryje ir be Covid-19 keliamos grėsmės. Ir tik prasidėjus vasaros sezonui „įjungiamas“ plaučių ventiliavimo aparatas: į šalį atvyksta užsieniečiai, atostogauja vietiniai gyventojai. Bet šįkart aparato niekas neįjungs, nes sezonas gali neprasidėti, o pandeminės „nuolaidos" iš Vyriausybės smulkiųjų verslų ir dirbančiųjų savarankiškai ne tik turizmo versle nuo mirties neišgelbės.

Iš svetur atvykstančių svečių šiemet jau galime nebesulaukti – dėl pandemijos atšaukiami vasarą turėję įvykti vizitai, o vyriausybė kalba apie karantino pratęsimą iki gegužės. Todėl visos viltys dedamos į beveik milijoną vietinių Lietuvos keliautojų.

Vien tik 2019 metais puspenkto tūkstančio įvairių Lietuvoje veikiančių apgyvendinimo įstaigų aplankė 4 milijonai turistų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje" duomenimis pirmąjį praeitų metų ketvirtį fiksuotas didžiausias užsienio turistų skaičius per pastaruosius 5 metus – 831 tūkst., arba net 9,25 proc. daugiau.

 

Iš svetur atvykstančių svečių šiemet jau galime nebesulaukti – dėl pandemijos atšaukiami vasarą turėję įvykti vizitai, o vyriausybė kalba apie karantino pratęsimą iki gegužės.

 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą 2019 m. antrąjį ketvirtį didėjo ir sudarė 782 tūkst. kelionių. Vienadienių kelionių skaičius – 2,8 mln. Vidutinė išleista suma – 60 €. Šiemet jie tampa „auksiniais" mūsų šaliai, vaizdžiai ir pelnytai tituluojamai „Neregėta Lietuva".

Priešingu atveju minėtas augimas per pastaruosius kelerius metus gali sunaikinti pačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų įgyvendintus pokyčius: svečiams siūlomos vis įvairesnės pramogos, orientuojamasi į kokybišką poilsį. Kokybės prasme kryptingai keitėsi visas apgyvendinimo paslaugų sektorius, kuriame - vis labiau segmentuotu tampantis kaimo turizmas.

Vietos gyventojų sąmoningas ir atsakingas požiūris bei apgyvendinimo įstaigų lankstumas dar gali išgelbėti kol kas niūriomis spalvomis piešiamą turizmo ateitį – antrajame šių metų pusmetyje yra galimybių išlikti. Neužsidaryti. Nebankrutuoti. Kad kovo 16-ąją Lietuvos verslui išaušęs sunkus pirmadienis prisiminimuose liktų kaip krizės padiktuota pamoka.

Palaikydami vieni kitus vieną dieną su pasididžiavimu žvelgsime į savo neregėtą Lietuvą, kuri, ir analogišku pavadinimu išleistoje fotoknygoje, pristatoma ne tik kaip stulbinančio kraštovaizdžio, bet ir moderni valstybė.

 

Jokie paskolų grąžinimo atidėjimai ar keli šimtai eurų per mėnesį savarankiškai dirbantiems karantino laikotarpiu nepadės, jei įplaukų nebus ir jų neatsiras. Šiame segmente nėra jokios finansinės pagalvės.

 

Mūsų šalyje vartojimas yra uždaro ciklo: Antanas uždirbo investuodamas, atvažiavo pailsėti, patalpų savininkas nupirko iš baldininko naują lovą, šis nuėjo į kirpyklą, meistras po darbo nuėjo į kavinę užkąsti... Mes visi susiję. Tokiu būdu šalies viduje besisukantį finansinį ratą paskatinsime suktis toliau ir be Vyriausybės skambių pažadų apie pagalbą verslui, ir be tuščių raginimų darbdaviams solidarizuotis su darbuotojais. Nebent pati Vyriausybė ir Seimas parodytų pavyzdį ir kartu su visa Lietuva oriai pereitų „ant minimumo".

Nepaisant to, orai šyla, pavasaris įsibėgėja. Karantinui pasibaigus vis tiek rinksimės keliones po mūsų šalį atsargiai – gali būti, kad Neringai, Palangai, Druskininkams ir Birštonui aplankyti turėsime vieną mėnesį vasaros pabaigoje.

Jeigu Seimas ir Vyriausybė jau dabar nesiims veiksmų deklaruojamos pandeminės „nuolaidos" sunaikins ne vieną dešimtmetį kurtą smulkų ir vidutinį verslą. Jokie paskolų grąžinimo atidėjimai ar keli šimtai eurų per mėnesį savarankiškai dirbantiems karantino laikotarpiu nepadės, jei įplaukų nebus ir jų neatsiras. Šiame segmente nėra jokios finansinės pagalvės.

Ką daryti – pavyzdžių apstu. Vienas tokių – Vokietijoje: tiesioginė parama savarankiškai dirbantiems privatininkams ir nedidelėms įmonėms, siekianti iki 15 000 eurų. Juk turizmo sektoriaus perkrova pilna apimtimi įvyks tik 2021 m. birželį.

Taigi - neregėtoje Lietuvoje gelbėsimės patys?

Susiję straipsniai

Close