Šiauliai yra senas miestas. Senesnis negu Vilnius visu šimtu metų. Šiauliai taip pat yra labai įdomus miestas. Turime labai įdomų ir kitokį merą, turime labai keistą skardinę lapę, nukopijuotus nuo Kauno „Mes tvarkomės“ plakatus ir išraustas gatves bei nuolatines tapatumo diskusijas – miestas Šiauliai ar ne.

Nuo šių metų turime ir administracijos direktoriaus sprendimą, kad Šiauliai bus vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame negalima savivaldybės skelbiamuose projektose numatyti maisto prekių ir maitinimo paslaugų. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) prezidentas kalba, kad „neturiu informacijos, kad kuri nors kita savavivaldybė projektuose skirtuose skatinti NVO veiklą draudžia pirkti maisto ar maitinimo paslaugas. Jaunimo organizacijos ir apskirtai NVO sektorius vykdo nemažai mokymų, renginių ir susitikimų, kuriems būtinas maitinimas. Šių susitikimų metu NVO dažnai mokosi, diskutuoja ir priima realius sprendimus, kaip prisidėti prie valstybės gerovės.” Kitaip sakant maistas yra ne tikslas savaime, o viena iš priemonių įgyvendinti jaunimo politikos tikslus.

Tvirta ranka ir nestabdantis administracijos direktorius

Sprendimą Šiaulių administracijos direktorius priėmė pats vienas, o tam nereikėjo Šiaulių savivaldybės tarybos pritarimo. Patvirtino nepasitaręs su NVO: taip, lyg jų ir nebūtų, taip, lyg jų tai neliestų. Priėmė ir šventa. Po priėmimo susirinkusi Šiaulių savivaldybės jaunimo reikalų taryba nepritarė šiam sprendimui. Šiaulių savivaldybės jaunimo reikalų tarybą sudaro dvylika asmenų: šešis deleguoja savivaldybė, šešis Šiaulių jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“, kitaip sakant - jaunimo organizacijų atstovai. Tarybos nuomonė buvo ignoruojama, nors pusė jos sudaro patys savivaldybės atstovai. Sprendimas priimtas ir neatšaukiamas, kaip gero valdovo ir tvirtos rankos, nestabdančio ir atgal nesižvalgančio direktoriaus.

Iškrovos dienos, bet ne savivaldybės administracijai

Nuo šio sprendimo praėjo jau šeši mėnesiai. Per juos nevyriausybinės organizacijos rašė projektus, juos laimėjo, pasirašė sutartis, o dabar pradėjo projektus įgyvendinti. Ir pamatė, kad su projektais be maisto ir maitinimo paslaugų yra sunku. Kodėl sunku? Skautų stovyklos dviejų ir daugiau dienų be maisto? Kasmet aktyviausius jaunuosius savanorius sukviečiantis BBQ party be maisto? Laužo šviesoje ir su idėja, kad keptas maistas yra blogai. Sveikatingumo stovykla buvo tikrai sveikatos stirpinimo, jeigu tiki „iškrovų“ dieta ir esi D. Kepenio šalininkas ir tiki bado dietomis. Konferencijos be vandens ir kavos pertraukėlių, nors savivaldybė sau pasiliko teisę užsisakyti vandenį per savo konferencijas ir pasidaryti kavos pertraukeles.

Nepatikimo partnerio istorijos kūrimas

Bet sakysite - didelio čia daikto. Gauni dalį finansavimo iš savivaldybės, kitą dalį juk galima paprašyti iš privataus sektoriaus. Tą organizacijos ir daro, tą organizacijos darė ankščiau ir labai sėkmingai. Tačiau šie metai kitokie. Buvę verslo partneriai, su kuriais buvo ilgas ir sėkimingas bendradarbiavimas, dingo, nutrūko. Savivaldybės nepasitikėjimas NVO pereina ir į verslo partnerių nepasitikėjimą tomis pačiomis organizacijomis. Ir po kiekvieno skambučio, net ir buvusiems draugiškiems rėmėjams, su prašymu prisidėti vandeniu ar bandėlėmis, gaunamas tas pats atsakymas: „atsiprašome, bet jeigu jumis nepasitiki savivaldybė ir sako, kad jūs pravalgote pinigus, tai ir mes nepasitikime jumis“. Taip šiuo sprendimu Šiaulių savivaldybė tiesiogiai kenkia visam Šiaulių NVO sektoriui, kurdama mitą, apie tai, kokios nepatikimos yra ,,viską pravalgančios‘‘ nevyriausybinės organizacijos. Tuo pačiu, šis sprendimas demotyvuoja ir pačias jaunimo nevyriausybines organizacijas, kurios visos veikia savanorystės pagrindu ir už savo veiklą negauna jokių pinigų, kurioms šiuo sprendimu aiškiai pasakoma, koks savivaldybės požiūris į jų organizuojamas veiklas ir bendruomenės būrimą.

Nekalbu apie tas jaunimo organizacijas, kurios turi politinę ideologiją. Joms niekada nebuvo lengva rasti rėmėjų. Tačiau po šio savivaldybės sprendimo visos durys rėmėjų paieškoms joms liko uždarytos. Renginiai, kurie buvo kasmetiniai ir tradiciniai, traukiasi ir mažėja, o nevyriausybinės organizacijos tyliai piktinasi. Kodėl tyliai?

Buvo ir garsiai: daugiau negu 50 jaunimo atstovų iš visų jaunimo NVO suburtų po ŠJOA „Apskritojo stalo“ skėčiu atėjo protestuoti prie savivaldybės ir išreikšti savo nuomonės. Galiausiai protesto dalyviai buvo apkaltinti drumščią miesto ir Šiaulių vyskupo!!! ramybę (Adm. Direktoriaus ir Šiaulių vyskupo pavardės tos pačios).

Daugiau pinigų ir mažiau laisvės bei spektaklio įkaitai

Jaunimo nevyriausybinėms organizacijos šiais metais buvo skirta ženkliai didesnė suma negu 2017 metais. Suma paaugo beveik 30%. Taip Šiaulių savivaldybė didžiuojasi skatindama ir skirdama daugiau lėšų jaunimui. Neužtenka vien skirti daugiau pinigų ir sakyti, kad mes rūpinames jaunais žmonemis Šiauliuose. Absurdas tame, kad skiriant daugiau lėšų sumažėjo galimybė, kur juos išleisti. Kitaip tai tik spektaklis, kurio aktoriais tampa savivaldybė, o dalyviai – jaunimo NVO. Jeigu Šiaulių savivaldybės administracija mano, kad organizacijos savo įgyvendinamuose projektuose viską pravalgo, buvo galima įvesti lėšų skirtų maistui ir maitinimo paslaugoms ribas. Pavyzdžiui, kurui galima nusimatyti ne daugiau negu 10% visos projekto sumos. Kodėl nebuvo galima to paties numatyti maisto ir maitinimo paslaugoms, taip išvengiant, kad visos veiklos bus “pravalgytos”? O kodėl buvo padidintas jaunimo iniciatyvos projektų sumos. Gal todėl, kad eilė metų Jaunimo NVO sėkmingai įgyvendino visus laimėtus projektus, pateikė visas ataskaitas ir negavo nė vieno priekaišto iš pagrindinio savo partnerio – savivaldybės?

Bet man Šiauliai patinka, patinka čia gyvenantys žmonės, Šiaulių kultūrinis gyvenimas, kuris skiriasi nuo visos Lietuvos. Patinka Kaštonų alėjos medžiai ir miesto parkai, patinka įvairovė bei skirtybė, kuri yra taip arti savo priešybių. Turime įdomų miestą, labai įdomų merą ir labai konservatyvią ir nuobodžią Šiaulių savivaldybės administraciją su savo spengiančia tyla.

(Ne) išvados.

Nevyriausybinės organizacijos yra bendruomenes kuriantis ir žmones vienijantis visuomenės elementas, kuris atstovauja pačių žmonių interesus, juos jungia ir buria bendram visos visuomenės labui.

Nevyriausybinės organizacijos turi bendradarbiauti su vietos valdžia, nuolat kalbėtis, siekti pokyčių kuriuos siūlo jų nariai ir atstovauti jų ir visos bendruomenės interesus, o svarbiausiai papraščiausiai kalbėtis ir diskutuoti. Su kuo dar, jeigu ne su savo bendruomene turi kalbėtis vietos valdžia? Kalbantis su savimi daug idėjų neatsiranda.

Autorių galite sekti