Opozicinės Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Vilija Targamadzė ragina Vyriausybę daryti viską, kas įmanoma, kad vaikai galėtų kuo greičiau saugiai sugrįžti į mokyklas.
Ji pažymi, kad Sveikatos apsaugos ministerija lig šiol, pavyzdžiui, nėra pateikusi tėvų sutikimo formos, nėra veikiančios sistemos su nuskenuojamais kodais, neišspręsti mėginius tiriančių laboratorijų klausimai, švietimo įstaigose taip pat trūksta visuomenės sveikatos specialistų.
„Dėl valdžios neatliktų namų darbų neturėtų nukentėti moksleiviai. Vaikus būtina saugiai sugrąžinti į klases. Tyrimai atskleidė dramatiškus vaikų psichoemocinės būsenos pokyčius. Labiausiai kenčia socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai“, – sako profesorė V. Targamadzė.
Jos teigimu, grąžinant vaikus į mokyklas, būtina suteikti daugiau laisvės savivaldybėms ir mokyklų bendruomenėms, o būdų, kaip įgyvendinti mokinių sugrįžimą, gali būti įvairių. Kurį laiką kontaktinės pamokos, V. Targamadzės siūlymu, galėtų vykti lauke, kas antrą savaitę ir panašiai.
„Tereikia mokyklų vadovams ir taryboms bei savivaldybėms palikti daugiau iniciatyvos ir suteikti galimybes spręsti saugų mokinių, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų grįžimo į mokyklas problemą“, – vertina parlamentarė.
„Praktinius iššūkius būtina spręsti labai atsakingai, tačiau grįžimo prie kontaktinio mokymosi procesas neturėtų būti stabdomas. Atsižvelgiant į kilusį sąmyšį, svarstytina galimybė trumpu pereinamuoju etapu pramaišiui derinti nuotolinį ir kontaktinį mokymą“, – įsitikinusi V. Targamadzė.
Ji primena, kad Vytauto Didžiojo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė pradinukų tėvų (46 %) ir daugiau nei trečdalis (38 %) penktų–aštuntų klasių mokinių tėvų nepalankiai ir labai nepalankiai vertino nuotolinį mokymą kaip ugdymo formą.
Tyrimas atskleidė, kad nuotolinis mokymas kaip ugdymo forma sukėlė mokymosi sunkumų mokiniams iš socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų; specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams; silpniau besimokantiems mokiniams; gerai besimokantiems, bet tinkamo socialinio bei akademinio grįžtamojo ryšio negaunantiems mokiniams; penktų klasių mokiniams; mokiniams, besirengiantiems pereiti į kitą ugdymo etapą.
Mokslininkai nurodo, kad nuotolinis ugdymas bei karantinas pablogino vaikų emocinę savijautą, motyvaciją mokytis, įsitraukimą. Ilgėjant buvimo prie ekranų laikui, daugėjo vaikų somatinių simptomų (galvos, pilvo, akių ir kitokių skausmų, nuovargio) bei mažėjo miego trukmė ir bendra miego kokybė. Padaugėjo regėjimo sutrikimų, vaikai nutuko, nerimauja dėl galimybės užsikrėsti virusu. Sumažėjo neformaliame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius.
Vyriausybė, kaip skelbta, trečiadienį ketina priimti sprendimus dėl 5–11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas algoritmo bei terminų.