Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ komentuodama kalbas pensinį amžių Lietuvoje didinti iki 72 metų teigia, jog tai – nesąmonė, o Prancūzijos laikyti pavyzdžiu nereikėtų.
„Noriu atkreipti dėmesį , kad yra didžiuliai skirtumai tarp tų diskusijų, kurios čia įsiplieskė Lietuvoje – iki 72 metų prailginti pensinį amžių, kas yra nesąmonė – ir tarp Prancūzijos valdžios siūlymų ilginti pensinį amžių – yra siūloma 2030 m. pasiekti 64 metų pensinį amžių, nes dabar yra 62 m., o gyvenimo trukmė yra 8-10 metų ilgesnė nei Lietuvoje.
Mes gyvename ilgiau, norime kokybiškos senatvės, gauti pakankamo dydžio pensiją, todėl reikia vertinti būsimas ir esamas situacijas darbo rinkoje. Bet štai prancūzė, išėjusi į pensiją, gali sėkmingai ją gauti dar 27 metus, prancūzas – 23. Tuo tarpu Lietuvoje vaizdas yra gerokai blogesnis, nes kai mes išeiname į pensiją, tai gali apimti 10, gal 12, 17 metų, bet ne daugiau“, - teigė V. Blinkevičiūtė.
Pasak politikės, nors Lietuvoje stebimas gyvenimo trukmės ilgėjimas, visgi mūsų visuomenės laikyti sveika nederėtų.
„Džiugu, kad ir lietuvių gyvenimo trukmė didėja, ypač džiugu, kad vyrų gyvenimo trukmė ilgėja, dabar jau 70 metų, o dar neseniai buvo 67-68 m., o moterys siekia ir 80 m. Bet vidurkis yra kiek daugiau nei 74 m. ir tai yra vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES). Reikia daugiau supratimo, daugiau investicijų į sveiką gyvenimą nuo mažų dienų, kad nebūtų kaip su šauktiniais – kas antras turi prastą sveikatą, neatitinka keliamų reikalavimų ir tai yra rimtas signalas susirūpinti“, - kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Turėtų būti pralaisvintas išėjimas iš dalyvavimo kaupime“
V. Blinkevičiūtė tvirtina, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje sistema turi būti keičiama ir daroma teisingesne. Anot jos, asmenys neturėtų būti automatiškai įtraukiami į kaupimo sistemą, taip pat turėtų būti palengvintas būdas nutraukti dalyvavimą kaupime.
„Yra visokių problemų dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje ir pati didžiausia yra tai, kad norima sukaupti daug pinigų per trumpą laiką, kas yra tiesiog neįmanoma. Tad suprantu ir pritariu tam, kad negali būti automatinis, ir žmonėms dažnai nežinomas, įtraukimas į antrąją pensijų pakopą. Taip pat turėtų būti pralaisvintas išėjimas iš dalyvavimo kaupime, ypatingai tų žmonių, kurie beveik prievarta buvo įjungti, nors uždirba mažai arba iki pensijos jau likę nedaug“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
Visgi V. Blinkevičiūtė tikisi, kad į šią problemą ir visuomenės nepasitenkinimą dėmesys bus atkreiptas ir valdžios institucijos stengsis pagerinti pensijų kaupimo sistemą.
„Ir negalima nurašyti žmonių nuomonės, negirdėti jų ar neklausyti. Ir tikiuosi, kad ir valdžios atstovai į tai įsiklauso ir girdi, galbūt tobuliną sistemą ar imasi patirties iš valstybių kur turėjo panašias sistemas. Ir tai įvertinę - priima sprendimus“, – sakė parlamentarė.
Lietuvos bankas galėtų ištirti, kodėl Lietuvoje tokios aukštos palūkanų normos
Politikė taip pat ragina Lietuvos banką (LB) ištirti, ar Lietuvoje pagrįstai pakilo palūkanų normos.
Pasak jos, vertėtų išsiaiškinti, kodėl palūkanų normos Lietuvoje išaugo labiau nei, politikės teigimu, Latvijoje ar Estijoje.
„Klausimas, ar nėra taip, kad visa rizika perkeliama ant žmogaus pečių, kad tik bankų pelnai nesumažėtų. Tikrai čia reikėtų tam tikro įvertinimo ir atsakingų specialistų ištyrimo, kodėl tie procesai vyksta. Ir būtų gerai išgirsti iš LB (...) kaip čia yra iš tikrųjų ir kodėl tai vyksta, ir kokios priežastys, ir kokius sprendimus galima priimti, kad taip neįvyktų“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
„Galėtų daugiau atsakymų duoti LB ir vykdyti tam tikrą priežiūrą. Nes iš tikrųjų, pas mus tos palūkanos yra kintamos, nors kitose Europos Sąjungos šalyse tikrai taip nėra“. – pridūrė politikė.
Ji svarstė, kad Lietuvoje palūkanų normos galėjo išaugti dėl nepakankamos konkurencijos tarp šalyje veikiančių bankų, kurie galimai „kažkokiu būdu susitaria ir pakelia palūkanas“. Taip pat, anot socialdemokratės, žymų palūkanų normų šuolį galėjo lemti dabartinė padėtis nekilnojamojo turto rinkoje.
„Iš tikrųjų tai pačios didžiausios palūkanos per visą laikotarpį“, – akcentavo V. Blinkevičiūtė.
