Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė reikalauja stabdyti „žalingą švietimo įstaigų pertvarką", kurią rengiasi įgyvendinti Vyriausybė.

Politikės teigimu, jeigu konservatoriai ir liberalai, nesitardami su savivaldybėmis, uždarinės dalį švietimo įstaigų rajonuose, socialdemokratai iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos trauksis.

„Dalies mokyklų griovimas ir uždarinėjimas – nesitariant nei su bendruomenėmis, nei savivaldybėmis ­– reikštų mūsų šalies vaikų diskriminaciją ir rūšiavimą. Prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Įsivaizduokite, kokią žalą vaikų mokymuisi gali padaryti jų vežiojimas dar ilgesniais nuotoliais – kai kuriais atvejais net iki 50 kilometrų.

Valstybė negali vaikų skirstyti ir taip toliau skatinti galimybių nelygybę. Visi Lietuvos vaikai – nesvarbu, kuriame šalies kampelyje gyvena – yra lygūs. Ir turi gauti vienodai prieinamą ir kokybišką išsilavinimą. Mūsų reikalavimas aiškus: suplanuotą švietimo pertvarką stabdyti, antraip partijų susitarimui dėl švietimo politikos iki 2030 m. – galas", – sako V. Blinkevičiūtė.

Kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę: nurodė 7 sąlygas

Ji pabrėžia, kad socialdemokratai šių metų vasarį kreipėsi į Vyriausybę – įspėjo, kad įgyvendinus siūlomą švietimo reformą „gali būti padaryta didelė žala vaikų ugdymui".

Pasak V. Blinkevičiūtės, trečiadienį konservatorių deleguotai švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Šiugždinienei socialdemokratai darsyk pateikė konkrečias pastabas ir sąlygas dėl švietimo reformos.

„Vyriausybė kol kas buhalteriškai žiūri į švietimo sistemą, vertina švietimo kokybę tik pagal mokyklų ir klasių dydžius. Tad yra didelė tikimybė, kad įgyvendinus reformą gali būti padaryta milžiniška žala vaikų ugdymui rajonuose ir regionuose. Beje, susitarimą dėl švietimo socialdemokratai pasirašė su išlygomis. Viena iš jų – dėl privačių mokyklų", – primena V. Blinkevičiūtė.

Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktame dokumente dėl švietimo įstaigų pertvarkos socialdemokratai įvardijo septynias sąlygas, į kurias reikalaujama atsižvelgti:

1. Turi būti atliktas pertvarkos poveikio vertinimas, nurodantis ne tik jos privalumus, bet ir trūkumus, taip pat aiškiai pagrindžiant šių problemų sprendimų kelius. Turi būti siekiama, kad vaikai liktų mokytis savo savivaldybėse, nenukentėtų jų ugdymo kokybė.
2. Švietimo įstaigų pertvarka gali būti toliau vykdoma tik ją visiškai suderinus su Lietuvos savivaldybėmis ir savivaldybių asociacija. Taip pat turi būti sudarytos galimybės savivaldybėms finansuoti norimas išsaugoti mokyklas ir klases savo biudžeto lėšomis.
3. Mokyklų ir klasių dydžių reikalavimai turi būti nustatomi vienodi – tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms mokykloms.
4. Kartu su tinklo peržiūra turi būti „perkrauta" mokinių pavėžėjimo sistema vyriausybei prisiimant adekvačius finansinius įsipareigojimus, taip pat įvedant griežtesnius saugiklius dėl pavėžėjimo atstumų. Būtina siekti, kad vaikas būtų atvežamas ne anksčiau nei likus 30 minučių iki pamokų pradžios.
5. Tvarkant bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, užtikrinti visų mokinių galimybę lankyti norimus neformaliojo ugdymo užsiėmimus, taip pat steigti dienos centrus.
6. Vykdant švietimo įstaigų tinklo peržiūrą, numatyti, kaip spręsti dalies mokyklų ir klasių perpildymo problemas, nustatyti maksimalią pradinių klasių dydžio ribą iki 20, o vyresnių – iki 24, taip pat riboti mokyklų vykdomas atrankas.
7. Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų" programą, numatyti aiškų strateginį tikslą, kad didžioji dalis joje numatytų lėšų būtų skiriamos paremti tam tikros kritinės infrastruktūros stokojančias švietimo įstaigas, taip pat kurių moksleivių rezultatai yra prastesni, neišskiriant ir mažesnių mokyklų. Nustatant preliminarias finansavimo savivaldybėms apimtis, lėšos turėtų būti susietos su vieno mokinio finansavimu, o ne skirstomos pagal tam tikras iš viršaus nustatytas mokinių skaičiaus ribas.