Socialdemokratų lyderė teigia, jog „MG Baltic“ politinės korupcijos byla pademonstravo poreikį peržiūrėti Lietuvos teisinę sistemą, nes minėtoje byloje paskelbtas sprendimas pademonstravo dvigubus standartus, iššaukusius žmonių pykti ir nusivylimą.
Tuo tarpu kalbėdama apie šią savaitę pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą už 2021 m., politikė pabrėžė, jog spręstinų dalykų vis dar yra apstu ir tikisi, jog Vyriausybė įsiklausys ir į opozicijos pasiūlymus.
Apie tai penktadienį ji kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ (ved. Raigardas Musnickas).
Svarbiausia – sąžiningumas ir padorumas
Gausi įvykių savaitė, nors ir trumpesnė. Pradedant iš eilės, paskelbtas nuosprendis „MG Baltic“ (dab. „MG group“, red. past.) byloje, kaip Jus tai paveikė?
Pasakysiu taip, kaip vertina žmonės, su kuriais daug teko pastaruoju metu bendrauti – iš pradžių šokas, tada nusivylimas ir galiausiai pyktis. Žmonės smarkiai nusivylė mūsų teisine sistema, yra daug pūlinių, kuriuos reikėtų operuoti. Yra daug darbų, kuriuos reikia šioje srityje padaryti.
Kaip taip atsitiko, jog Lietuva pasižymi pačių didžiausiu santykiniu kalinių skaičiumi Europos Sąjungoje, tačiau politinės korupcijos atveju jokių realių laisvės atėmimo sankcijų nebuvo pritaikyta? Ar tai nėra gera dvigubų standartų iliustracija, dėl ko žmonės pyksta, ateina susipriešinimas, konfrontacija?
Svarstytinų priemonių yra daug. Matyt, reikėtų peržiūrėti dar kartą pačios politinės korupcijos apibrėžimą, nes dabar akivaizdu, kad jos įrodyti tiesiog neįmanoma. Taip pat reikia stiprinti įvairias prevencines priemones.
Iš kur gali būti pas pavienius žmones krūvos grynųjų pinigų, kurie nešiojami dėžutėse ar maišeliuose? Reikėtų kaip galima greičiau apsispręsti dėl maksimalios sumos, kurią galima įvairiuose sandoriuose sumokėti grynaisiais pinigais. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių ES, kur nėra ribojimų atsiskaitant grynaisiais pinigais sandorių metu.
Bet namie laikyti grynųjų pinigų niekas neuždraus.
Bet yra, matyt, skirtumas, nes iš kur pas žmones tokios krūvos pinigų? Nuolat kažin kokie palikimai atsiranda, taip būti nebegali. Iš bankomato gali pasiimti, bet kam imti 100 tūkst. ar dar daugiau, kai gali atlikti pervedimus ir nesukti galvos?
Kalbant apie šią garsiai nuskambėjusią bylą, reikėtų atlikti mūsų teisinės sistemos peržiūrą. Taip, kaip yra dabar, būti nebegali, kai bylos teismuose tiriamos 4 metus ir daugiau, o gaunasi šnipštas, nes per mažai įrodymų ar dar kas nesuveikė.
Reikia įdėti pakankamai daug darbo, kad tokios situacijos nesikartotų, nes tai yra didelis šokas, nusivylimas, nepasitikėjimas pačia valstybe.
Žmonių, apie kuriuos kalbate, šitas teismo sprendimas neįtikino?
Žinoma neįtikino, jaučiamas didžiulis nusivylimas. Manau, kad dabar turime daryti tam tikras teisines pertvarkas, kad tokie dalykai nevyktų.
Teko daug girdėti, kad kažkam kompetencijos nepakanka, gal atlyginimai per maži, bet, manau, kad svarbiausia, žmonių sąžiningumas ir padorumas. Gali mokėti kokius nori atlyginimus, bet jei žmogus yra nepadorus, nesąžiningas, vyrauja tokie dalykai.
Kita vertus, ar ne per aukštai pakelta įrodinėjimo kartelė politinės korupcijos bylose, ką sako patyrę teisininkai? Galbūt tai reikėtų peržiūrėti? Kaip gali taip būti, pas mus Lietuvoje nėra politinės korupcijos, viskas gerai šioje žemėje? Ar mes patys tuo tikime?
Kai tu matai didžiules pinigų sumas, kurios yra sužymėtos, natūraliai kyla klausimas – iš kur, kodėl taip yra, kodėl neįmanoma įrodyti? Noro nėra?
Jeigu Eligijus Masiulis pasibelstų į Socialdemokratų duris, kaip reaguotumėte?
Kaip suprantu, Liberalų sąjūdis labai džiaugiasi priimtu sprendimu ir jo laukia išskėtęs rankas.
Ragina Vyriausybę apmąstyti siūlomų reformų reikalingumą
Tą pačią dieną buvo paskelbta Vyriausybės ataskaita. Stebėjote Ingridos Šimonytės kalbą, pačią ataskaitą skaitėte?
Be abejo. Daug apie tai buvo kalbėta. Kiekviena Vyriausybė sakys, kad ji geriausia, nėra jokių priekaištų, visus darbus laiku atlieka, visi puikiai dirba, toks žanras.
Bet bėga antri konservatorių ir liberalų valdymo metai ir tų problemų yra daug. Ir keletą norėčiau išskirti. Tai – pandemijos valdymas, kur buvo nemažai klaidų padaryta, tai pasireiškė ir žmonių nuotaikose dėl vienų ar kitų sprendimų, bet taip pat ir sveikatos įstaigos, ligoninių pertvarkos.
Negalime palaikyti tokio dalyko, reikia atsižvelgti, ar pakankamai prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos regionuose gyvenantiems žmonės, ar dabar laikas uždarinėti ligonines?
Taip pat ir švietimo sistema. Su kitomis parlamentinėmis partijomis pasirašėme susitarimą dėl švietimo politikos iki 2030 metų. Tiesa, mes, socialdemokratai, su tam tikromis išlygomis. Bet matome, kad jo yra nesilaikoma.
Kaip nesilaikoma?
Siūlomi ir priimami sprendimai dėl gimnazijų uždarymo, jeigu nėra tam tikro mokinių skaičiaus. Savivaldybės tam nepritaria, bet su jomis nesitariama pakankamai.
Negalima daryti reformų vien tik dėl reformų, pasakyti, kad va, atėjome, ir dabar reformuosime visiškai neatsižvelgiant į žmonių gyvenimo kokybę.
Reikėtų susirūpinti ir dėl padėties Žemės ūkio ministerijoje, nes bendravimas su žemdirbiais yra probleminis, yra dėl ko pagalvoti.
Jūs nemanote, kad to priežastys yra negandos, užgriuvusios pasaulį ir Lietuvą?
Taip, aš pripažįstu, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje daug ką keičia mūsų gyvenimuose ir čia didelių priekaištų valdantiesiems neturiu dėl Lietuvos paramos Ukrainai. Tačiau atkreipiu dėmesį, jog tos problemos, anksčiau paminėtos, buvo iki karo ir lieka dabar. Todėl reikia apmąstyti, ar planuojamas reformas būtina dabar įgyvendinti, ar jos apskritai reikalingos, ar tinkamai parengtos?
Kitas dalykas – per silpnai valdantieji reagavo į kylančias energetikos, maisto bei paslaugų kainas.
Bet kaip tik dabar pritaikomos kompensacijos už tris mėnesius, žmonės į mėnesį mokės mažiau.
Tai yra vienintelis sprendimas, kuris buvo priimtas – 0% PVM tarifas tarifas centriniam šildymui, ką mes, socialdemokratai, buvome įregistravę ir aiškinome, jog tai būtina padaryti ir galų gale sprendimą priėmė, bet atgaline data, nes dėl kažkokių priežasčių iki tol nespėjo.
To nepakanka, nes žmonės šildosi ir individualiai dujomis, malkomis, todėl tų kompensacijų reikėtų visiems. Reikėtų apskritai apsvarstyti, ar tas antiinfliacinis paketas, kuris tik dabar pateiktas ir svarstomas Seime, yra pakankamas. Infliacija ir kainų kilimas Lietuvoje yra didžiausias tarp 27 Europos Sąjungos valstybių.
Mūsų pasiūlymai yra užregistruoti Seime – lengvatinis 9% PVM tarifas turi būti taikoma būtiniausiems maisto produktams. Ne kartą kartojau, pasakysiu dar kartą – yra likusios tik 3 valstybės ES, tarp kurių ir Lietuva, kurios netaiko PVM lengvatos pagrindiniams maisto produktams.
Jeigu norima, kad mažas pajamas gaunantys žmonės realiai pajustų tą paramą, reikėtų neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, nes taip vietoje 16 eurų žmogus papildomai gautų apie 60 eurų. Tai jau būtų rimtesnė parama.
Reikia apsvarstyti ir Seime registravome pasiūlymą, kad reikia atidėti elektros rinkos liberalizavimą, atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą. Dabar tikrai ne laikas versti priimti tokius sprendimus, kai taip kyla elektros kainos. Gali būti visokių nesusipratimų, piktnaudžiavimų. Ir mes siūlome bent pusmečiui tai atidėti, nebeerzinant ir negąsdinant žmonių, nes situacija yra sudėtinga.
Darbų, kuriuos reikia atlikti, yra daug ir labai norėtųsi, kad valdantieji išgirstų ir opozicijos siūlymus, o ne atmestų juos lengva ranka. Šiuo įtemptu laikotarpiu reikėtų vieningai priimti sprendimus dėl infliacijos ir dėl žmonių gyvenimų.
Konstitucija taip pat vakar buvo keista dėl tiesioginių merų rinkimų ir kitų dalykų. Bet svarbiau yra tai, kaip partijos susitars dėl merų galių Vietos savivaldos įstatyme. Panašu, kad didelės vienybės nėra. Kaip Jums atrodo, kas svarbiausia tariantis dėl merų galių?
Vakar tikrai buvo vienybės diena Seime, kai buvo priimti labai svarbūs sprendimai keičiant Konstituciją tiek dėl merų, tiek dėl galimybės į Seimą kandidatuoti asmenims nuo 21-erių metų, tiek dėl to, kad pažeidęs Konstituciją politikas po 10 metų galės vėl dalyvauti politiniame gyvenime. Šie sprendimai yra geri ir parodė, kad Seime taip pat galima susitarti.
Dėl to, kokios bus merų galios, diskusijų vyksta daug ir darbo grupėje, kurioje dirba ir mūsų atstovas, Eugenijus Sabutis. Kiek man teko domėtis ir aptarinėti, dėl daug ko jau pavyko susitarti ir tikimės, jog merų galios nėra sumenkintos, remiantis tuo įstatymo projektu, kuris parengtas šiai dienai.
Nežiūrint į tai, kad meras nebebus tarybos narys, jis vadovaus posėdžiams, sudarys darbotvarkę, turės veto teisę, galės spręsti skiriant administracijos direktorius, vicemerus. Jeigu dėl to bus sutarta, sprendimas galės būti priimtas.
Taip, kyla klausimų, ar viską reikėtų kopijuoti nuo Seimo, pavyzdžiui, opozicijos lyderį, kurio Seime iki šiol nėra.
Dėl kokių priežasčių nėra?
Susitarti sudėtinga dėl besiskiriančių nuostatų, nuomonių. Vargu, ar viską reikėtų taip kopijuoti. Nėra tai toks būtinas elementas, kuris turėtų būti savivaldybių tarybų veikloje.
Kyla daug klausimų ir dėl to, jei išrinktas meras negalės atlikti savo pareigų dėl vienų ar kitų priežasčių, kas jį pavaduos, nes vicemeras nerenkamas ir to darbo atlikti negalėtų. Bet manau, kad sprendimai bus rasti ir didelių kliūčių kilti nebeturėtų, nes iki savivaldos rinkimų liko apie 10 mėnesių ir žmonėms reikia aiškumo.
Esate ir Europos Parlamento narė. Ką kalba žmonės Briuselyje prieš Prancūzijos prezidento rinkimų antrą turą?
Tai labai aštri tema ir kiekvieną kartą susitikus pasidalini mintimis, kaip bus. Aš esu už tai (ir mūsų socialdemokratų frakcija Europos Parlamente), kad laimėtų E. Macronas, nes M. Le Pen yra pakankamai prorusiška kandidatė, kad ir kaip ji šiemet bando pakeisti savo politinį įvaizdį, laikyseną. Esmė nėra pasikeitusi ir jos išrinkimas neatneštų nieko gero ir Europos Sąjungai.
Todėl tikiuosi, kad E. Macronas turėtų laimėti. Juolab, kad ir šią savaitę vykusiuose kandidatų debatuose jis atrodė geriau – tai yra ir Prancūzijos gyventojų nuomonė. Tikėkimės, kad sekmadienį viskas bus gerai ir Prancūzijos prezidentu bus išrinktas proeuropietiškas kandidatas.
Ekstremali situacija dėl pandemijos atšaukiama, kaip ir nebelieka pandemijos. Ką Jūs manote?
Kaip sako specialistai, susirgimų vienur ar kitur atsiranda, ateis ruduo bei žiema, matysime situaciją tada. Atitinkamos institucijos situaciją stebės ir matys, kokius sprendimus reikia priimti.
Tas jaučiasi ne tik Lietuvoje, kad pandemiją įveikėme, bet ir kitose valstybėse. Tačiau tų pamokų, kurias išmokome pandemijos metu, neturėtume pamiršti – dėl atstumų, jeigu sergi, nedalyvauti vienose ar kitos veiklose ir panašiai.
O dabar žmonės džiaugiasi, kad gali susitikti ir bendrauti gyvai vieni su kitais. Linkiu visiems stiprios sveikatos.
Visą V. Blinkevičiūtės interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ rasite čia: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/opozicija/ar-socdemai-priimtu-i-partija-eligiju-masiuli?soundtrack=1
