Rugpjūčio 28 d. vyko LSDP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdis. Susirinkimo dalyviai aptarė žemės ūkio situaciją šalyje, pasidalino mintimis apie sektoriaus laukiančius iššūkius ir galimybes. Atsižvelgiant į ES lygiu plėtojamą bendrąją žemės ūkio politiką, nutarta parengti ir su žemdirbių bendruomene suderinti programines nuostatas, kurias būtų siekiama įgyvendinti 2020-2024 m. Seimo kadencijos metu.
Dabartinė situacija žemės ūkio sektoriuje ir su šiuo sektoriumi susijusiose institucijose – nepavydėtina. Sprendžiamos toli gražu ne esminės sektoriaus problemos, bet imituojamas „labai sunkus“ darbas – Žemės ūkio ministerijos kraustynės, kurių reikalauja valdantieji „Valstiečiai ir ko“, remdamiesi niekuo nepamatuota savo politine valia/galia, nesuderinta su žemdirbių bendruomene (jau nekalbant apie ministerijos specialistus), ir tokiais argumentais kaip regioninės politikos vystymas. „Valstiečiams ir ko“ visai neįdomu, kad sektorius patiria daug didesnius iššūkius nei „kraustynės“: žemas sektoriaus produktyvumas (lyginant su kitomis ES šalimis), kiaulių maras, susidėvėjusi melioracijos sistema šalyje ir, svarbiausia, derybos su ES institucijomis dėl naujojo programavimo periodo.
LSDP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai tokiai „buldozerinei“ žemės ūkio politikai nepritaria: ji tik blaško ir kelia sumaištį žemdirbių bendruomenėje. Turime didelį potencialą žemės ir maisto ūkio sektoriuje, tik ar jį išnaudosime?
Pasak Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario Juozo Oleko, turime būti aktyvūs ir ieškoti tų priemonių, kurios skatintų pažangą mūsų šalies žemės ūkio sektoriuje ir padėtų vystyti kaimo plėtros politiką.
„Žemės ir maisto ūkio sektoriaus laukia dideli iššūkiai: klimato kaita, agresyvi urbanizacija, ženkliai didėjantis planetos gyventojų skaičius, jų aprūpinimas sveiku ir saugiu maistu, ribotų išteklių naudojimas ir jų atkūrimas. Visa tai kelia didelį susirūpinimą. Robotizacija, tikslusis ūkininkavimas ir mokslu grįstos ūkininkavimo technologijos yra būtinybė, siekiant išlikti konkurencingais bendrojoje rinkoje ir vystyti tvarią politiką. Todėl dialogas tarp ūkininkaujančiųjų, mokslo ir politikos atstovų bei visuomenės, yra tas kelias, kuris būtinas sektoriaus vystymuisi“, – sakė europarlamentaras.
LSDP Žemės ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Raminta Jakelaitienė išreiškė viltį, jog dabar, kai socialdemokratai turi savo kompetentingą ir aktyvų atstovą EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, bus sustiprintos Lietuvos derybinės pozicijos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos naujuoju 2021-2027 m. programavimo periodu, – tiek dėl sektoriaus finansavimo, tiek dėl jam keliamų uždavinių. Taip pat komiteto pirmininkė pasisakė už didesnę mokslo pasiekimų integraciją į žemės ūkio sektorių ir jaunosios kartos tinkamą edukaciją ir orientavimą, renkantis žemdirbiškas profesijas. Nors tai labai dinamiška veikla, reikalaujanti specifinių žinių, tačiau, pasitelkiant technologijas, ji gali būti įdomi ir finansiškai naudinga.
Socialdemokratas Mindaugas Maciulevičius, jau ne vienerius metus ginantis žemdirbių interesus, teigė, jog Europos bendroji žemės ūkio politika turi būti išvystyta į bendrąją žemės ūkio ir maisto politiką, tam kad būtų sukurta atspari ir tvari žemės ūkio ir maisto sistema, paremta žiedinės ekonomikos principais, kuri spręstų didžiuosius šių laikų iššūkius. Apie tai nuolat kalba ir mūsų Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas kalbėjo apie būtinybę reformuoti paramos skirstymo tvarką. „Jeigu norime šalyje išplėsti žemės ūkio produkcijos perdirbimą ir tokiu būdu kurti didesnę pridėtinę vertę, kaip tai daro išsivysčiusios ES senbuvės, turime suprasti, kad šiuolaikiniai cechai, su moderniomis technologijos ir kitomis išmaniosiomis sistemomis, reikalauja didelių investicijų. Deja, dabartinė maksimali paramos suma subjektui tesiekia 400 000 eurų, todėl apie proveržį kalbėti naivu“, – sakė J. Talmantas. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas pritaria žemės ūkio produkcijos perdirbimo kaimo vietovėse idėjai, įkuriant ten perdirbimo cechus. Pasak J. Talmanto, tai galėtų būti viena iš priemonių, siekiant sumažinti kaimo žmonių užimtumo sezoniškumą ir vis didėjančią pajamų nelygybę tarp miesto ir kaimo gyventojų. Tačiau, pasak sąjungos pirmininko, vien ūkininkų ar jų kooperatyvų čia nepakanka, į maisto sistemą turi būti įtraukti visi jos dalyviai. „Dabartinė situacija, kai perdirbėjai ir prekybininkai turi kur kas didesnius galios svertus nei ūkininkų bendruomenė nėra teisinga. Todėl bendrosios žemės ūkio politikos išplėtimas į platesnę bendrą žemės ūkio ir maisto politiką būtų labai sveikintinas ir laukiamas“, – sakė
J. Talmantas. LSDP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto informacija