Europos Parlamento nariai kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarė ateinančio pusmečio Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai tikslus. Kanclerė išskyrė penkias svarbiausias sritis: pagrindinės teisės, solidarumas ir sanglauda, klimato pokyčiai, skaitmeninimas ir Europos vaidmuo pasaulyje. Remdamasi šūkiu „Kartu už Europos atsigavimą“, Vokietija yra pasiryžusi padėti Europai išspręsti didžiulį pandemijos iššūkį, taip pat kurti ekologiškesnę, novatoriškesnę, tvaresnę, konkurencingesnę ir labiau skaitmeninę Europą. „Pandemija neturi būti naudojamasi kaip pretekstu siekiant paminti demokratijos principus“, – pažymėjo politikė. Ji kvietė ieškoti bendrų ir solidarių krizės sprendimų, pagrįstų reikšmingomis investicijomis, visų pirma Atsigavimo fondu ir nauju ES daugiamečiu biudžetu. Kartu A. Merkel ragino ES tapti pasaulinės kovos su klimato kaita lydere, taip pat užtikrinti didesnį suverenitetą strateginėse srityse, tokiose kaip skaitmeninės technologijos bei sveikatos apsauga.
S&D frakcijos vadovė Iratxe García Perez kvietė bendradarbiauti su Vokietija siekiant įveikti šiaurės–pietų ir rytų–vakarų skirtumus bei susiskaldymą Europoje: „Turime įrodyti, kad galime sukurti teisingesnę ir tvaresnę visuomenę, kuri galvoja apie aplinką ir ateities kartas <...>, gina darbuotojus, vertina įvairovę ir solidariai valdo migracijos srautus.“
Europos Parlamentas pritarė gruodį pasiektam kompromisui dėl mobilumo paketo.
Atnaujintomis vairuotojų komandiravimo, jų poilsio laiko bei rinkos prieigos taisyklėmis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai gabenant krovinius ES keliais.
Pagal teisės aktus, kuriuos šių metų balandį jau priėmė ES Taryba, bus leidžiama atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo (prekių vežimo kitos ES valstybės viduje) operacijas per savaitę, o naują pervežimą tos pačios šalies viduje tuo pačiu automobiliu bus galima pradėti tik po keturių dienų. Taip pat įpareigota tachografais fiksuoti valstybių sienų kirtimą siekiant išvengti sukčiavimo. Taisyklės galios ne tik vilkikams ir sunkvežimiams, bet ir furgonams, sunkesniems nei 2,5 tonos.
Kad transporto įmonės nebūtų steigiamos fiktyviai, jos privalės vykdyti reikšmingos apimties veiklą registracijos valstybėje. Krovininiai automobiliai turės grįžti į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites.
ES vairuotojų komandiravimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama laikytis priimančiosios šalies darbo įstatymų, bus taikomos kabotažui, taip pat bet kokiam tarptautiniam vežimui išskyrus dvišalį ar tranzitą iš registracijos šalies bei į ją. Numatyta užtikrinti geresnes vairuotojų poilsio sąlygas ir įpareigoti leisti jiems sugrįžti namo bent kas tris arba keturias savaites, priklausomai nuo darbo grafiko. Nebebus galima privalomo savaitinio poilsio laiko leisti automobilio kabinoje, o jei vairuotojas ilsisi ne namuose, įmonė turės apmokėti jo nakvynės išlaidas.
Vairuotojų komandiravimo ir rinkos prieigos taisyklės bus taikomos po pusantrų metų nuo jų paskelbimo ES Oficialiajame leidinyje, o vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės – po 20 dienų nuo paskelbimo.
Su šiomis taisyklėmis visiškai nesutinka Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė, kurie teigia, jog tokios taisyklės - vairuotojų ir vežėjų diskriminacija. Savo ruožtu, Vyriausybė pažadėjo ginti šalies vežėjų interesus bet kokia kaina. Dauguma Lietuvos europarlamentarų bandė palaikyti pataisą, kuri panaikintų diskriminacinį įpareigojimą kas 8 savaites grąžinti vilkikus į savo šalį, tačiau pataisa nebuvo priimta.
Parlamentas priėmė rezoliuciją, dėl ES užimtumo gairių, kurioje raginama imtis radikalių priemonių, kad būtų sušvelnintos pandemijos sukeltos pasekmės užimtumui ir socialinėms garantijoms. EP nariai nori, kad socialinė įtrauktis ir žmonių gerovė būtų ES ekonominės politikos pagrindas, o socialiniams, aplinkos ir ekonominiams tikslams būtų teikiamas vienodas prioritetas. Rezoliuciją rengė užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, kurio vicepirmininkė yra V.Blinkevičiūtė.
Pranešime siūlomas alternatyvus kelias daugelį metų vyravusiems užimtumo politikos sprendimams. Kovai su jaunimo nedarbu ir skurdu turi būti teikiama pirmenybė stiprinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, įsteigiant vaikų garantiją kovai su vaikų skurdu. EP nariai primygtinai reikalauja, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų ir užimtumo skirtumus ir atidžiai stebėti socialinės ir užimtumo politikos poveikį lytims. Atsižvelgdami į COVID-19 krizės socialines ir užimtumo pasekmes ir būtinumą sustiprinti ES atsaką į panašias būsimas krizes, EP nariai ragina persvarstyti ES užimtumo gaires, kuriomis grindžiamos konkrečioms šalims skirtos Europos semestro rekomendacijos.
Diskusijose su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles Michel ir eurokomisaru Maroš Šefčovič dauguma europarlamentarų pakartojo, kad Europos Komisijos pasiūlymai dėl ekonomikos atkūrimo paketo ir atnaujinto daugiamečio ES biudžeto yra minimumas, priimtinas Europos Parlamentui.
Politikai pareikalavo tinkamo skolų grąžinimo plano, įskaitant kelis naujus „ES nuosavus išteklius“ – pajamų šaltinius, pavyzdžiui, skaitmeninį mokestį arba išmetamųjų teršalų prekybos sistema grindžiamą mokestį, kad nereikėtų grąžinti skolos piliečių sąskaita.
Dalis parlamento nario pabrėžė, kad ekonomikos atkūrimas neturėtų sudaryti sąlygų naujoms taupymo priemonėms, taip pat turi būti laikomasi teisinės valstybės principų, o investicijos turi didinti ES atsparumą – pavyzdžiui, stiprinant skaitmeninę darbotvarkę.
Keletas politikų ragino žvelgti į ilgalaikę perspektyvą, jei šalys vėl turėtų taikyti izoliaciją. Jie pabrėžė, kad susitarimas Taryboje dar nėra galutinis rezultatas, nes Europos Parlamentas yra pasirengęs derėtis. Prieš įsigaliojant 2021–2027 m. ilgalaikiam biudžetui (DFP), Parlamentas turės tarti paskutinį žodį (absoliučia balsų dauguma).
COVID-19 pandemija parodė, jog ES privalo turėti didesnių galių sveikatos krizių įveikimo srityje.
Diskusijoje su sveikatos apsaugos eurokomisare Stella Kyriakides ir ES Taryba europarlamentarai pabrėžė būtinybę išmokti COVID-19 krizės pamokas. Daugelis teigė, kad būtina suteikti ES gerokai stipresnį vaidmenį visuomenės sveikatos srityje. ES politika turi apimti priemones, skirtas užtikrinti vaistų ir apsaugos priemonių prieinamumą, taip pat paramą moksliniams tyrimams.
Pandemija dar nesibaigė ir reikia užtikrinti, kad ES šalių sveikatos sistemos būtų veiksmingesnės ir geriau koordinuojamos. Nė viena šalis negali pavieniui susitvarkyti su tokia pandemija kaip COVID-19.
Reikia sustiprinti Europos sveikatos agentūras, tokias kaip Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) ir Europos vaistų agentūrą (EMA), taip pat, sukurti Europos sveikatos sąjungą, kurioje būtų nustatyti būtiniausi ES standartai.
Nors pagrindinė atsakomybė už visuomenės sveikatą, ypač sveikatos apsaugos sistemas, priklauso ES šalims, ES vaidina svarbų vaidmenį gerinant visuomenės sveikatą, užkertant kelią ligoms ir jas valdant, mažinant pavojaus sveikatai šaltinius ir derinant valstybių sveikatos strategijas.
EP nuosekliai remia bendros ES visuomenės sveikatos politikos sukūrimą, o rezoliucijoje dėl ES biudžeto peržiūros po 2020 m. bei ekonomikos atkūrimo plano turi būti sukurta nauja atskira Europos sveikatos programa. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija pateikė naujosios kartos ES atkūrimo plano pasiūlymą, kuriame numatyta 9,4 milijardo eurų vertės „EU4Health“ programa 2021–2027 metais.
Kad taupiau vartotume energiją ir mažiau terštume aplinką, politikai ragina plėtoti energijos kaupimo ir švarios energetikos technologijas.
Priimtoje rezoliucijoje pasisakoma už tai, kad Europos Komisija ir valstybės pašalintų įstatymų kliūtis energijos kaupimo projektams plėtoti, pavyzdžiui, atsisakyti dvigubo apmokestinimo, taip pat persvarstyti transeuropinius energetikos tinklus ir patobulinti kriterijus norintiems diegti energijos kaupimo įrenginius.
Politikai pabrėžia iš atsinaujinančių šaltinių pagaminto (vadinamojo žaliojo) vandenilio galimybes. Raginama toliau remti vandenilio technologijų tyrimus bei jų rinkos plėtrą, taip pat mažinti ekologiško vandenilio sąnaudas, kad jis būtų ekonomiškai perspektyvus. Europos Komisija raginama įvertinti, ar įmanoma modifikuoti gamtinių dujų infrastruktūrą vandeniliui transportuoti, nes gamtinių dujų bus naudojama vis mažiau.
Turėtume sukurti decentralizuotą energijos kaupimo sistemą naudojant namų baterijas, šilumos akumuliatorius, taip pat energijos perdavimo iš transporto priemonių ir pažangiųjų namų energijos sistemas. Būtina remti pastangas sukurti europinius baterijų standartus ir sumažinti priklausomybę nuo jų gamybos už ES ribų. Reikėtų ir gerokai sumažinti ES priklausomybę nuo žaliavų importo iš šalių, kuriose vykdoma energijos gamyba žaloja aplinką.
Europos Komisijos vertinimu, norint iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ES turės sugebėti sukaupti šešis kartus daugiau energijos nei dabar. Skatindami naujų technologijų diegimą, perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, turi nekelti pavojaus energijos tiekimo saugumui.
Tarptautiniai tikrųjų naudos gavėjų registrai, efektyvus šalių įtraukimas į juoduosius sąrašus, veiksmingos sankcijos būtinos kovojant su pinigų plovimu.
Kadangi tarptautiniai korupcijos ir pinigų plovimo skandalai, tokie kaip „Luanda Leaks“, „Panamos dokumentai“ ar „Rojaus dokumentai“, sumenkino visuomenės pasitikėjimą finansų ir mokesčių sistemomis, būtina jį atkurti užtikrinant teisingumą mokesčių srityje. Turėtume pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš tas ES valstybes, kurios netinkamai ar nepakankamai įgyvendino kovos su pinigų plovimu taisykles.
Parlamentas sveikina sprendimą sukurti valstybių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo sistemą ir ragina užtikrinti dar geresnį bendradarbiavimą. Siūloma sukurti susietus tikrųjų įmonių savininkų registrus bei panaikinti esamas spragas, kad būtų lengviau atsekti tikruosius naudos gavėjus. Į priežiūros akiratį privaloma įtraukti kriptoturtą ir kitus naujus rinkos sektorius. Kartu prašoma užtikrinti, kad atskirų šalių nutarimai įšaldyti ar konfiskuoti turtą būtų pripažįstami visoje ES.
EP ragina nedelsiant įtraukti visas didelės pinigų plovimo rizikos šalis ir jurisdikcijas į ES juodąjį sąrašą, taip pat atidžiai vertinti tas valstybes, kurios įsipareigojo vykdyti šios srities reformas. Be, to, siūloma suteikti įgaliojimus Europos Centriniam Bankui panaikinti euro zonoje veikiančių bankų, kurie nesilaiko kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įsipareigojimų, licencijas, neatsižvelgiant į nacionalinių institucijų veiksmus. Europarlamentarai taip pat ragina ES valstybes panaikinti pilietybės arba leidimo gyventi suteikimo investuotojams programas.
Tarptautinė tiriamoji žurnalistika ir pranešėjai vaidina esminį vaidmenį atskleidžiant galimus nusikaltimus. Būtina ištirti visus pranešėjų ir žurnalistų nužudymo arba smurto prieš juos atvejus, pavyzdžiui, Maltos žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymą.
Manoma, kad apie 1 proc. ES metinio bendrojo vidaus produkto arba 160 mlrd. eurų yra susiję su įtartina finansine veikla – pinigų plovimu, prekyba ginklais, žmonėmis ir narkotikais, mokesčių slėpimu ir sukčiavimu ar terorizmo finansavimu.
Vilijos Blinkevičiūtės biuro informacija