Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Juozas Olekas. Kodėl Lietuva nusisuka nuo jaunųjų ūkininkų?

Žemės ūkis yra neabejotinai viena iš svarbiausių sričių, kuri aprūpina mus būtiniausiais maisto produktais. Žemės ūkio svarba tapo dar labiau akivaizdi paskutiniu metu - siaučiant pandemijai ir jos sukeltai krizei ūkininkų pastangos aprūpinti mus kokybišku maistu buvo ypač vertinamos. Tačiau žemės ūkio padėtis yra kebli - ūkininkams senstant nėra kas perima jų ūkius - ir šią situaciją dar labiau prastina paskutinis Lietuvos nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Jei neužtikrinsime reikalingos paramos Lietuvos jauniesiems ūkininkams, artimiausiu metu nebeturėsime pakankamai žmonių, dirbančių žemės ūkyje, o dėl to prarasime šaltinį, mus aprūpinantį maisto produktais. To leisti negalime. Europos Sąjungos žemės ūkyje yra ypač aktuali kartų kaitos problema - trečdalis ES ūkių valdytojų yra sulaukę 65 metų ar vyresni, ir tik 11% ūkių yra valdomi ūkininkų, jaunesnių, nei ...

J. Olekas: EP žengėme pirmąjį žingsnį apsaugant pasaulio miškus

J. Olekas: EP žengėme pirmąjį žingsnį apsaugant pasaulio miškus

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete europarlamentarai svarstė Europos Sąjungos veiksmus, siekiant išsaugoti pasaulio miškus. Jei nesuskubsime apsaugoti pasaulio miškų, tai didelė grėsmė įpilti žibalo į klimato kaitos ugnį, teigia komiteto nuomonės rengėjas socialdemokratas Juozas Olekas. Komiteto priimta nuomonė artimiausiu metu bus svarstoma aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, o artimiausiu metu ir plenarinėje sesijoje. J. Oleko rengtoje nuomonėje teigiama, kad miškų daugiafunkciškumo pripažinimas yra svarbus siekiant tinkamai valdyti pasaulinį miškų paveldą ir ekonominius, socialinius ir aplinkos iššūkius. Nuomonėje teigiama, jog tam reikalingas holistinis nuoseklus požiūris į miškų apsaugą, atkūrimą ir valdymą bei miškų naikinimo problemos sprendimą. Kylant maisto poreikiui negalime beatodairiškai ir nerūpestingai naiki ...

Raminta Jakelaitienė. Lietuvai būtinas naujas tvaresnis žemės ūkio modelis

Raminta Jakelaitienė. Lietuvai būtinas naujas tvaresnis žemės ūkio modelis

Noriu sureaguoti į p. R. Karbauskio ironiją dėl gebėjimų užsiauginti/pasigaminti vietinę žemės ūkio ir maisto produkciją šalyje užtikrinimo, tai įtraukiant į Nacionalinio saugumo strategiją kaip prioritetą, apie ką kalbėjo Gintautas Paluckas. Tiesą sakant, stebina toks trumparegiškas ir paviršutiniškas „valstiečių ir žaliųjų“ lyderio žemės ūkio ir kaimo politikos suvokimas. Neva Bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje savaime išsprendžia šalies gebėjimą apsirūpinti šiomis gėrybėmis. Kita vertus, toks atsainus požiūris, tai tik tęsinys nevykusios žemės ūkio politikos, kuri ir toliau jokio žymesnio kokybinio efekto negeneruoja. Priminsiu šios valdančiosios daugumos keletą reikšmingesnių darbų sektoriuje: Žemės ūkio ministerijos kraustynės, užsitęsusios net 3 metus, agrokomisijų cirkas, Baltoji Knyga (pati Knyga gera, tačiau, ko gero, jau pajuodavo nuo intensy ...

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Šalyje mažėjant užsikrėtimų COVID-19, pamažu lengvinamos karantino sąlygos: atidarytos parduotuvės, su tam tikrais ribojimais darbą pradėjo grožio paslaugų sektorius, leista atidaryti lauko kavines, o galiausiai, prabilta ir apie skrydžių iš ir į Lietuvą atnaujinimą. Jau anksčiau Vyriausybė buvo pranešusi, kad tarp pirmųjų galimų atnaujintų skrydžių bus kryptys į saugias šalis, kuriose nėra viruso židinių. Neatmetama, kad pirmieji skrydžiai jau gegužės viduryje bus atnaujinti į Lenkiją, Latviją, Vokietiją ir Norvegiją. Labai tikėtina, kad po skrydžių į minėtas šalis atnaujinimo, didžiosios dalies išvykti suplanavusių tautiečių nesustabdysime, tačiau turime unikalią galimybę ir mes. Tikėtina, kad tik sudarius galimybes išskristi iš Lietuvos, mūsų šalį paliks tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių. Neabejoju, kad tarp populiariausių krypčių bus Norvegija ir Vokieti ...

J. Olekas. Kada bus ištaisytos Lietuvos stojimo į ES derybininkų klaidos?

J. Olekas. Kada bus ištaisytos Lietuvos stojimo į ES derybininkų klaidos?

Kas lėmė, kad Lietuva iki šiol yra tarp kelių mažiausias išmokas Europos Sąjungoje (ES) už žemės ūkį gaunančių valstybių? Kodėl Lietuvos ūkininkai šioje kovoje buvo palikti vieni? Kas trukdė buvusiems Lietuvos vadovams, žemės ūkio ministrams pakovoti už  savo krašto interesus?  Pradėjus dirbti Europos parlamente ir pasidomėjus, kodėl žemės ūkio šalies vardą turėjusi ir savo maisto produktais garsėjusi Lietuva, jau penkiolika metų pagal išmokas žemės ūkiui viena paskutiniųjų ES, ėmė aiškėti, kad ir buvusiems mūsų šalies derybininkams  dėl stojimo sutarties, ir buvusiems valstybės vadovams nepavyko išsikovoti palankesnių pozicijų. Gal žemės ūkį užgožė Ignalinos atominės elektrinės uždarymas bei tam būtino finansavimo reikalai, gal VIA Baltica ar kiti projektai, kuriuose Lietuva taip pat dalyvauja. Dabar ieškoti kaltų – bergždžias reikalas, bet, išanalizavus klaida ...

Tadas Prajara. Ar Lietuvai gresia badas?

Tadas Prajara. Ar Lietuvai gresia badas?

Nors pasaulinės COVID-19 plitimo prognozės atrodo optimistiškai, tačiau šios ligos sukeltą poveikį pasaulis jus dar ilgai. Pasaulio ekonomika patyrė ir dar patiria milžiniškus sukrėtimus, o tarptautinės organizacijos prognozuoja pasaulinę maisto trūkumo krizę. Viruso sukeltos panikos pasekmė – šluojamos maisto parduotuvių lentynos, trūkinėjančios tarptautinės maisto tiekimo grandinės, maisto produkcijos eksporto ribojimai, kiti karantino apribojimai ir galiausiai darbo jėgos trūkumas žemės ūkio sektoriuje. Visa tai gali lemti, kad pasaulyje gali pradėti trūkti maisto. Didžiosios Europos valstybės su dideliu nerimu pasitinka ateinantį pavasarinį žemės ūkio darbų sezoną. Dėl uždarytų valstybių sienų jau ima trūkti sezoninių žemės ūkio sektoriaus darbuotojų. Į žemės ūkio sektorių kviečiami visi darbo turizmo, apgyvendinimo ir maitinimosi sektoriuose netekę asmenys ...

Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?...“

Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?…“

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten - medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus. Ne veltui mūsų protėviai garbino mišką ir jame gyvenančias būtybes, dažnai tikėdami, kad nėra nieko didingesnio nei miškų ir girių visumos šventovė. „Mirsiu aš dar negreitai. Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nulūš. O ji dar stipri, visus medžius prastovės“, - V. Krėvės „Skerdžiuje“ dėstė Lapinas. Vis dėl to Grainiui principingai nukirtus liepą Lapino gyvenimas pasibaigė. Būtina užkirsti kelią netvariam žemės naudojimui ir sušvelninti klimato kaitos padarinius. Simbolinę reikšmę turintis lietuvių literatūros kūrinys, ypatingai jaun ...

Close