Moderniojoje visuomenėje plečiasi kaimo ribos. Turiu galvoje ne formalų teritorijos išplėtimą, nors tokių fokusų taip pat pasitaiko. Antai etnografinis Musteikos kaimas Dzūkijoje geografų bendruomenėje pagarsėjo tuo, kad 2017 metais buvo tapo didžiausias Lietuvoje – užima net 161 kv. km plotą, taigi „pralenkė“ net Kauno miestą! Taip nutiko Varėnos rajono savivaldybei kardinaliai perbraižius gyvenamųjų vietovių ribas, kaimams priskyrus visus valstybinius miškus ir Čepkelių raistą. Miškingoje savivaldybėje formaliai buvo sumažintas negyvenamų teritorijų plotas, tačiau gyventojų dėl to, žinoma, nepadaugėjo. Musteikos kaime oficialiai gyvena apie 60 gyventojų, tik vasaromis – gerokai daugiau. Vietos bendruomenės yra ta versmė, kuri suburia žmones bendrai veiklai, kaime kuria taip reikalingą bendrystės jausmą ir įgyvendina realius darbus. Kaime vyksta rimti pokyčiai. ...
Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?
Nejau tai vyksta iš tiesų – miesto ir kaimo gyventojai nebesupranta vieni kitų? Vieni (dalis miestiečių) piktinasi ūkininkais, kad šie naudojasi Europos ir valstybės parama, bet vis tiek skundžiasi, nesileidžia į kalbas apie mokestinių lengvatų mažinimą. Kiti (ūkininkai) kalba apie tai, kad iš savo veiklos sunkiai bepragyvena. Nusivylę ūkininkavimu žmonės tiesiog parduoda gyvulius ir žemes, išvyksta darbo ieškoti į miestus ar užsienį. Lietuviškas žaliavinis pienas, nors ir atitinka aukščiausius europinius reikalavimus, superkamas pigiausiai Europos Sąjungoje, o atsiradus bet kokiam rizikos veiksniui, supirkėjai kainas kerpa labiausiai – 30 procentų ir daugiau. Pieno sektoriuje kainos šoko polką ir karantino metu: ūkininkams supirkimo kainos buvo negailestingai sumažintos, tik vartotojai to nepajuto – prekybos centrų lentynose produktai nepigo. Padėtis iš tie ...