tarša Archives - Page 6 of 7

Modesta Petrauskaitė. Ar Lietuva taps didžiausiu sąvartynu po atviru dangumi?

Seimas nepritarė konservatorių iniciatyvai už aplinkos teršimą atliekomis taikyti papildomą priemonę – automobilių konfiskavimą. Tokią galimybę Seimo nariai buvo numatę, registruodami administracinio nusižengimo kodekso pataisas. Aplinkos teršimas atliekomis šiandien, kaip niekada aktualus. Ypač tai didelė problema miškininkams, kurie kone kasdien fiksuoja naujas miškuose išverstas atliekų krūvas, kurias tvarkydami nebespėja daryti kasdienių, privalomųjų miško priežiūros darbų. Valstybinių miškų valymas nuo taršos yra prievolė, todėl miškininkai tampa miške šiukšlinančių nevalų įkaitais. Šiukšlių miškuose pastebimai pradėjo daugėti per pastaruosius kelis metus. Aplinkos apsaugos pareigūnams, dėl prasto administravimo, priemonių, kuro trūkumo ir atsainaus aukščiausių ministerijos valdininkų požiūrio, negebant tinkamai atlikti savo pareigų, teršėjai kaip reik ...

G. Paluckas siūlo, kaip Lietuvoje sukurti tūkstančius darbo vietų

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad koronaviruso krizės metu valstybė turėtų imtis didelių projektų – pavyzdžiui, greitkelio Vilnius-Utena ir uosto Būtingėje statybų. Pasak politiko, projektus reikia įgyvendinti nedelsiant – taip būtų sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų, tai būtų ir reali pagalba verslui. Lietuva turi 5 mlrd. eurų paramos planą – kelių ir uosto statybas galima finansuoti ir iš šių pinigų. Vyriausybė tiesiog turi nupirkti paslaugas ir darbus. „Jau dabar turime daugiau nei 200 tūkst. bedarbių, taigi, reikia galvoti, kaip įlieti pinigų į realią ekonomiką, kurti darbo vietas. Ir visos galimybės tam yra. Greitkelį Vilnius-Utena galima sutvarkyti ne per keturis metus, o per vienerius. Ir pagaliau nebežudyti tarša Klaipėdos gyventojų ir pradėti statyti giliavandenį uostą Būtingėje“, - teigia G. Paluckas. Pasak G. Palucko, šių proje ...

Linas Jonauskas. Raginimas šalyje nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Policija praneša, kad įvedus karantiną Lietuvoje sumažėjo kai kurių nusikaltimų, avarijų ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Nusikaltimai persikelia į elektroninę erdvę ar keičiasi jų pobūdis. Vagiams tikru masalu tampa nuošaliau esančios tuščios žmonių sodybos ir sodai. O kas keičiasi aplinkosaugoje? Ar teršėjai, brakonieriai ir kitokio plauko gamtos niokotojai užsidarė karantine? Panašu, kad ne. Po kilusių aplinkosaugos skandalų „Ekologistikoje“ ir „Grigeo Klaipėda“, sisteminės korupcijos apraizgyta, per pastaruosius tris metus žlugdyta aplinkosaugos sistema iš esmės nepasikeitė. Kiek rimtesnį žingsnį žengė tik Seimas, padidinęs baudas teršėjams, bet gerų darbų sąrašas baigtinis. Aplinkos ministras, kratydamasis politinės atsakomybės, kaltę dėl susidariusios padėties permetinėja Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Va ...

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Prireikė prokurorų pagalbos, kad pastaruosius keletą metų keltos gamtosauginės problemos išjudintų visą šalies visuomenę. Sužadinti teisingumo proveržio žmonės kone kasdien praneša apie nesąžiningus, gamtą teršiančius verslininkus, į viešumą iškyla nauji teršimo faktai, o kad aplinkosaugininkai iš esmės imtų spręsti sukauptų pavojingų atliekų klausimą Utenoje, prireikė net paties prezidento Gitano Nausėdos apsilankymo. Kai kurie Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai jau atleisti, virš kai kurių aplinkosaugininkų tolimesnės karjeros pakibo Damoklo kardas, o visi likę, apdalinti griežtais pavedimais, neriasi iš kailio, bandydami nors kiek sutvarkyti iš pamatų byrančią sistemą. Dauguma šalies politikų staiga tapo aplinkosaugininkais ir kaip įmanydami, teikdami visokiausius pasiūlymus, bando įsiteikti savo rinkėjams, tačiau, akivaizdu, tokių vienadienių priemonių ...

Mini sesija, bet ne mini darbai Europos Parlamente

Šią savaitę Europos Parlamente vyko mini-sesija. Tokios sesijos - nedažnos, planuojamos dėl svarbių klausimų, kuriems reikia išskirtinio dėmesio - šiuo atveju galutinio JK išstojimo iš ES. BREXIT pabaiga Pagaliau ratifikuotas susitarimas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES. Numatyta, jog Jungtinė Karalystė nebebus ES narė nuo vasario 1 d. Išstojimo susitarimas apsaugo Jungtinėje Karalystėje gyvenančius ES piliečius ir ES gyvenančius JK piliečius, taip pat jų šeimas. Visos socialinės apsaugos teisės pagal ES įstatymus bus išlaikytos ir užtikrintos visą jų gyvenimą, o administracinės procedūros turės būti skaidrios ir sklandžios. Šių sąlygų įgyvendinimą prižiūrės nepriklausoma institucija, turinti lygiaverčius įgaliojimus. Pereinamąjį laikotarpį, kuris prasideda vasario 1 d., numatyta užbaigti gruodžio pabaigoje. Per tą laiką turės būti susiderėta dėl būsim ...

Lukas Tamulynas. Man reikia žaliojo kurso. O jums?

Žaliasis kursas, akcentuojantis ekologiją ir aplinkosaugą visose srityse jau tampa ne tik Europos, bet ir Lietuvos aktualija. Tam reikėjo dviejų ekologinių nelaimių - vieno gaisro, kuris 10 dienų degusiomis padangomis apnuodijo ne tik gyventojus, dirvožemį, visą gamtą, bet ir galimai sutrumpino gyvenimą ugniagesiams bei kartu su jais dirbusiam merui. Reikėjo ir 14 metrų vamzdžio, kuris, pasirodo, puikiai apjungė naują modernaus verslo eco-friendly koncepciją su senu smirdančiu „pelnas svarbiau nei jūsų sveikata ar gamta“ principu. Galime kapstytis ir tušuoti mūsų sistemos trūkumus arba pasinaudoti galimybe pakeisti savo ateitį visam laikui. Lietuva žaliosios ekonomikos lyderė ar tai dar vienas traukinys, į kurį bandysime įšokti jam jau nuvažiavus? Tuomet ir paaiškėjo, kad smirda ne tik Klaipėdoje ar Alytuje, tačiau ir visoje aplinkosaugos sistemoje. Niekas čia n ...

Socialdemokratai: aplinkosaugos problemas valdantieji sprendžia fragmentiškai

Aplinkosaugos problemos po rezonansą sukėlusių taršos atvejų yra sprendžiamos fragmentiškai, čia derėtų kalbėti apie verslo atsakomybę ir jo požiūrio keitimą. Apie tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Kalbant apie valstybės santykį su verslu, šiandien mes fragmentiškai kažkiek sprendžiame tas problemas ir stipriname kontrolę ir prevenciją, tačiau, žiūrint į perspektyvą, po aplinkosaugininką ir inspektorių prie kiekvieno vamzdžio ar kamino tikrai nepastatysime, – sakė G. Paluckas. – Įrodinėjimo naštą, jog neteršia, visgi reikia perkelti verslui. Technologijos šiandien leidžia stebėsenos ir matavimo sistemas įdiegti už verslo pinigus. Ir atitinkamai tuos duomenis perduoti valstybės institucijoms.“ Čia pat jis pabrėžė, kad vien valstybės pastangų sprendžiant aplinkosaugos pro ...