Lukas Tamulynas. Aplinkos įsisavinimo ministerija

Lukas Tamulynas. Aplinkos įsisavinimo ministerija

Žalia Lietuva, klimatui neutrali ekonomika ir inovacijos, kurios leistų užtikrinti tvarią ir teisingą ekonominę tranziciją, kuriai didžiules pinigų sumas skiria Europos Sąjunga. Tokios užduotys turėtų tekti net kelioms naujoms Vyriausybėms ateityje. Šių didelių siekių priešakyje stovi Aplinkos ministerija, kurios vadovu norima skirti liberalą Simoną Gentvilą. Kalbame apie sritį, kurią drebina vienas skandalas po kito, kurią net pats dabartinis kandidatas į ministrus įvardija kaip užkastų interesų ministeriją. Tad koks tas naujojo ministro profilis ir ką jis žada? Žmogus iš Klaipėdos, arba, kaip sako „youtuberis“ Skirmantas Malinauskas, žmogus, suaugęs su Klaipėdos verslu. Tikras liberalas, kuris labai dažnai konkurencingumą ir verslo interesus laiko pagrindiniu prioritetu. Norėdamas nupiešti tikslesnį S. Gentvilo portretą, pateiksiu tris trumpas istorijas, kuriose ...

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Linas Jonauskas. Mokyklose – padidintas dėmesys aplinkosaugai

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. – nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Kai kurie verslininkai, siekiantys iš gamybos susižerti kuo daugiau pinigų, mieliau teršia gamtą ar susimoka simbolinę baudą, nei sumoka už teršalų išvalymą. Tokiems net garsioji Šiaurės ind ...

Violeta Boreikienė. Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė

Violeta Boreikienė. Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė

Skandalas su Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmone parodė, kad kol Lietuvoje nebus asmeninės valdininkų atsakomybės, tol panašios istorijos tik kartosis. Kauno rajono gyventojus nuodijusi įmonė, dėl kurios skleidžiamos smarvės kenčia Kauno rajono gyvenviečių žmonės, pasirodo, net neveikė. Dėl to trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu skelbti ekstremalią padėtį. 30 mln. eurų kainavusi atliekų apdorojimo įmonė ilgą laiką buvo tikras siaubas Ramučių, Karmėlavos, Narėpų, Margavos gyventojams. Dėl smarvės negalėję nė durų atidaryti gyventojai beldėsi visur, bet miesto valdininkų širdžių tai nesuminkštino. Žmonės tiesiog vėmė namuose, juos, kaip sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, berdavo spuogai – tokia tarša itin apgyvendintame rajone. Bet ilgą laiką tai buvo niekam nė motais. Ir šiandien paaiškė ...

G. Paluckas: tai, kas sumanyta Alytuje – nusikaltimas žmonėms, kurį reikia sustabdyti

G. Paluckas: tai, kas sumanyta Alytuje – nusikaltimas žmonėms, kurį reikia sustabdyti

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad žmonių apgyvendintose teritorijose statyti arba vystyti taršios pramonės objektus yra „tiesiog nusikaltimas žmonėms“. „Klaipėdoje kelią skinasi sumanymai kirsti Girulių mišką ir vystyti geležinkelio krovos mazgą, Alytuje – statyti chemijos gamyklą. Ir abiem atvejais nekreipiama jokio dėmesio į vietinių žmonių balsą. Tai yra nusikaltimas žmonėms. Tokių objektų, kurie, esant galimai nelaimei, gali sukelti milžinišką žalą aplinkui gyvenantiems žmonėms apskritai būti negali. O savivalda yra „bedantė“, nes dėl leidimų sprendžia centrinė valdžia. Turi būti priešingai“, -- įsitikinęs G. Paluckas. LSDP lyderis teigia, kad Klaipėdos ir Alytaus pramonės plėtros pavyzdžiai dar kartą liudija, kad lemiamą teisę apsispręsti dėl tokių objektų statybos reikia perleisti savivaldai. „Vietos ...

Linas Jonauskas. Kilpinė revoliucija

Linas Jonauskas. Kilpinė revoliucija

Vilniaus miesto savivaldybė dėl padidėjusios taršos ir triukšmo rodiklių, eismo dalyvių saugumo, neigiamos įtakos istorinių pastatų būklei ir geresnės gyvenimo bei laisvalaikio kokybės miesto senamiestyje įvedė kilpinį eismą. „Revoliuciniais“ transporto eismo organizavimo pakeitimus pavadinę savivaldybės vadovai tikisi, kad nauja tvarka senamiesčio teritorijoje sumažins tranzitinį eismą, o senamiestis taps patrauklesnis žmonėms. Miesto savivaldybės inicijuoti pakeitimai jau pirmą dieną virto chaosu ir sukėlė miestiečių pasipiktinimą. Vieni eismo dalyviai piktinosi neaiškia judėjimo tvarka, kiti – pailgėjusiu kelionės laiku ir neaiškiu eismo žymėjimu. Prekių išvežiotojai, aptarnaujantys senamiesčio parduotuves ir kavines skaičiuoja, kad prekių išvežiojimas užims kelis kartus daugiau laiko, didės nuvažiuoto atstumo ilgis, o kartu ir tarša. Norint atlaisvinti mies ...

G. Paluckas: tai, ką Vyriausybė planuoja daryti Klaipėdoje – nusikaltimas

G. Paluckas: tai, ką Vyriausybė planuoja daryti Klaipėdoje – nusikaltimas

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė, ir toliau svarstydama galimą geležinkelio plėtros projektą iškertant dalį Klaipėdos Girulių miško, veikia prieš žmonių valią. Pasak G. Palucko, Vyriausybė remiasi ekonominiais argumentais, o klaipėdiečių nuomonės nesiklauso. „Yra veikiama prieš žmonių valią. Klaipėdiečiai pasakė, kad tokios geležinkelio plėtros mieste, kuris ir taip kenčia nuo didelės taršos, nenori. O Vyriausybė, užuot svarsčiusi galimas išeitis, kurios nepakenktų miestiečių sveikatai, toliau stumia savo sumanymus“, – sako G. Paluckas. Socialdemokratų lyderio teigimu, Susisiekimo ministerijos pateikti projektai dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros Giruliuose turi būti nedelsiant atmesti. „Kirsti mišką, didinti taršą ir triukšmą Klaipėdos mieste yra nusikaltimas – juk taip yra trumpinami žmo ...

Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Sunku patikėti, tačiau 2020 m. gegužės 1 d. „Regitros” duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti tik 1673 grynieji lengvieji elektromobiliai. Benzininių lengvųjų automobilių Lietuvoje registruota per 354 tūkst., o populiariausių, dyzelinių, automobilių šalyje – daugiau nei 1 milijonas. Europos Sąjunga neslepia ambicijų tapti pasaulio lydere pagal elektromobilių skaičių, tačiau, panašu, kad Lietuva prie šių ambicingų planų neprisidės ir tik blogins bendrąją ES statistiką. Jau keli metai iš eilės Lietuvoje kasmet registruojama tik po tris šimtus, dažniausiai kitose šalyse eksploatuotų elektromobilių. Kol Europa kelia ambicingus tikslus atsisakyti taršių automobilių, mes žengiame priešinga kryptimi. Darome viską, kad taršių automobilių tik daugėtų ir, panašu, kad gali nutikti taip, jog artimiausiu metu tapsime Europoje atsikratomų taršiamobilių šiukšlynu. Europos ...

Close