Socialdemokratai Seime susitiko su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. Vadovė tikisi socialdemokratų palaikymo ginant sporto bendruomenės interesus. Pasak LSDP frakcijos seniūno A. Syso, „laikas suprasti, kad sporto finansavimas – tai investicija į valstybės ateitį, o ne „išlaidavimas“. LTOK prezidentė piešė liūdną vaizdą: olimpiadoje šiemet išvysime mažiausiai Lietuvos sportininkų per visą dalyvavimo istoriją. „[Sporto srityje] sėdime gilioj gilioj duobėj, o tai – pastaruoju metu vykdytos sporto politikos pasekmė. Netekome centralizuoto pasirengimo. Šiandien turime 29 olimpiečius, o Rio de Žaneire startavo 68. Geriausiu atveju turėsime 50. Sarmata prieš visą svietą“, – kalbėjo LTOK prezidentė. Sporto situaciją ji apibūdino kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. LTOK prezidentė pasidalijo nerimu dėl sporto finansavimui ...
Netikėtai sužlugo Sporto įstatymo svarstymas Seimo komisijoje – ministerija kaltinama ignoruojanti sporto bendruomenės siūlymus
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Tomas Bičiūnas pasakoja, kad komisijoje svarstant siūlymus dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo pakeitimo netikėtai kilo sąmyšis. „Komisijos nariai stebėjosi, kodėl Švietimo ir sporto ministerija atmetė daugiau nei 50 įvairių sporto bendruomenės organizacijų pasiūlymų dėl įstatymo pakeitimų. Aš ir keletas kolegų atsisakėme parengtoms išvadoms pritarti „bendru sutarimu“. Todėl ėmėme balsuoti dėl kiekvieno siūlymo atskirai“, – prisimena LSDP frakcijos narys T. Bičiūnas. Parlamentaras sakė negalįs atsikratyti įspūdžio, kad ministerija dar ne iki galo tapo sporto (ne tik švietimo) ministerija. Po kelių balsavimų ėmė aiškėti, kad komisijos narių nuomonė nesutampa su ministerijos pateiktais vertinimais. Nutarta padaryti pertrauką, kad būtų tinkamai pasiruošta balsuoti. Sporto bendruomenės atstovai siūlo aiški ...
Tomas Bičiūnas. Sporte patirtis ir pasiekimai bus nebevertinami
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje gimsta skandalingos Sporto įstatymo pataisos, kuriomis norima iš daugelio šalies trenerių atimti teisę dirbti jų darbą. Pagal ministerijos sudarytos darbo grupės sumanymą priėmus naujus įstatymo pakeitimus treneriais galėtų dirbti tik asmenys, Lietuvos sporto universitete baigę specializuotas trenerių studijas. Pagal naują įstatymo redakciją didžioji dalis dabar treneriais dirbančių, studijas baigusių Vilniaus pedagoginiame (dab. VDU Švietimo akademija), Klaipėdos ar Šiaulių universitetuose, žmonių toliau savo darbo tęsti nebegalėtų, o norintys tai daryti, turėtų iš naujo baigti studijas vieninteliame Lietuvos sporto universitete. Sporto bendruomenėje sklando pačios įvairiausios skandalingos sąmokslo teorijos, kodėl būtent taip, monopolizuojant studijas viename universitete, norima trenerių rengimą atiduoti į vienas rankas. ...
Svetlana Grigorian. Sporto bendruomenė – už borto. Kas mes gelbėjimo ratą?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija naujus metus pradėjo nuo siurprizo šalies sporto bendruomenei: ministerijos valdininkai paruošė Sporto įstatymo pataisų projektą, kuriuo iš esmės keisis sporto finansavimo tvarka. Pagrindinis sporto rėmimo fondo tikslas - didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą, o to fondas siekė skirstydamas fondo lėšas projektams, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu, kvalifikacijos tobulinimu, fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą bei esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu. Tiek Sporto rėmimo fondas, tiek prieš tai tas pačias projektinių pinigų dalybas vykdęs Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas susilaukdavo daug kritikos už neskaidrų lėšų skirstymą. Buvo net iniciatyvų dėl neskaidrios veiklos kreiptis į prokuratūrą, o antikorupcinį vertinimą, ir ne ...
Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?
Lietuvos dziudo sportas išgyvena vienus sunkiausių etapų savo gyvavime. Įsismarkavęs dziudo sportininkų ir federacijos vadovų konfliktas ne tik nemažėja, tačiau įgauna vis didesnį pagreitį. Jau esu rašiusi apie ilgiau nei metus trunkantį dziudo sportininkų ir šios federacijos vadovų konfliktą, kuris prasidėjo, kai dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Eduardas Techovas. Sportininkų nusiskundimai dėl trenerio darbo spragų buvo išgirsti, tačiau niekas nesprendė susidariusių problemų, o, atvirkščiai, kai kuriems sportininkams, dėl viešo nepasitenkinimo skleidimo, apribotos galimybės dalyvauti ne tik tarptautinėse varžybose, tačiau ir olimpiadoje. Dziudo sportininkai vienas po kito garsiai prakalbo apie federacijos vadovų diktatą ir neteisingus sprendimus ir, nors konfliktą plačiai aprašė šalies žiniasklaida, niekas nepasikeitė, o šalies sporto ...
Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis
Dalis lėšų, gautų iš akcizo pajamų už tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų pardavimus, o taip pat iš azartinių lošimų mokesčio bei loterijų, yra skiriami sportui. Iki 2019 m. šiuos pinigus skirstydavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Kasmet beveik po 6 milijonus eurų fondas paskirdavo fizinio aktyvumo bei fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, sporto renginių projektams, sportinio inventoriaus bei įrangos įsigijimui. Tiesa, kone kiekvienais metais pasigirsdavo kalbų apie galimai nesąžiningai skirstomas lėšas. Vienodu balų skaičiumi įvertinti projektai gaudavo skirtingo procentinio dydžio finansavimą, būdavo remiamos organizacijos, kurių vadovai buvo šio fondo tarybos nariai ir dalyvaudavo priimant sprendimus dėl lėšų skirstymo, kai kurie projektai pinigus gaudavo net nenurodydavę siekiamų rezultatų arba pinigų negaudavo tie projektai, kurie surinkda ...
Svetlana Grigorian. Kada (ar) Lietuva turės savo Maradoną?
Pasaulis su dideliu liūdesiu pasitiko žinią apie bene garsiausio visų laikų profesionalaus futbolininko, pasaulio čempiono Diego Armando Maradonos, mirtį. Neįsivaizduojamas skaičius futbolo sirgalių ir D. Maradonos gerbėjų visame pasaulyje reiškė užuojautą ir liūdėjo dėl šio futbolo korifėjaus mirties. Argentinoje net buvo kilusios riaušės tarp futbolo sirgalių ir policijos pareigūnų, stabdžiusių galimybę žmonėms atsisveikinti su žmogumi, kūrusiu futbolo istoriją ir tapusiu jų gyvenimo dalimi. Nepaisant įvairiausių skandalų ir begalės kitų, su priklausomybėmis susijusių istorijų, Maradona vertinamas kaip vienas geriausių planetos futbolininkų, futbolo istorijoje palikusių itin ryškų pėdsaką. Maradoną, nuo vaikų iki senjorų, žino viso pasaulio futbolo aistruoliai, o kiek Lietuvos futbolininkų pavardžių galėtumėte išvardinti jūs? Sekantiems Lietuvos futbolo raidos i ...