Startuoja dar viena „valstiečių“ reforma – dalyje rajonų gyventojai negaus gydymo

Startuoja dar viena „valstiečių“ reforma – dalyje rajonų gyventojai negaus gydymo

Kitų metų pradžia – dar vienos „valstiečių“ parengtos  reformos startas. Savivaldybės skaičiuoja, kad kitais metais gydymo neliks mažiausiai 15-oje rajonų. Mažosiose rajonų ligoninėse bus teikiamos tik slaugos paslaugos ir šeimos gydytojo konsultacijos, o terapinio gydymo paslaugų tiesiog neliks. „Liks įdomus ligi šiol Lietuvoje nematytas darinys – slaugos ligoninė plius konsultacijos poliklinikoje, bet nepagalvota, kaip tas pacientas, pavyzdžiui, sunegalavusi močiutė pasieks ir papuls į didmiesčio ligoninę arba kaip ji grįš namo, net jeigu ir nugabens greitosios pagalbos automobilis“, - sakė į Seimą kartu su kitų gydymo įstaigų atstovais atvykęs Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas. „Jeigu reforma daroma žmonių gerovei, tai visai neaišku, kodėl prievarta reikia naikinti ligonines, kurios dabar sėkmingai išsilaiko iš teikiamų gydymo paslaugų“, - sako  socialde ...

Profesorius V. Kasiulevičius apie tai, ką valdžia nutyli: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius apie tai, ką valdžia nutyli: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – viena opiausių Lietuvos problemų: mūsų šalis nusėta teritorijomis, kuriose nėra gydytojų, čia mirtingumo rodikliai – aukščiausi. Jei, pavyzdžiui, jūsų kūdikis gimė kaime, šansai, kad jis gali mirti – keturis kartus didesni nei mieste. Apie tai LSDP organizuotame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstyme kalbėjo medikas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius. Trys „P“ – prieinamumas, prevencija ir pinigai. Tai – dalykai, kurie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, pasak V. Kasiulevičiaus, šiuo metu yra svarbiausi. Daugelį nepalankių rodiklių valdžia, kalbėdama apie sveikatos apsaugą, anot jo, linkusi nutylėti. Pavyzdžiui tai, kad išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje – didžiausias, jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos „Sveikatos priežiūr ...

Rasa Budbergytė. Valdantieji pakirto savivaldybių lūkesčius

Rasa Budbergytė. Valdantieji pakirto savivaldybių lūkesčius

Dar pernai buvo patvirtinta regioninės politikos „Baltoji knyga“ darniai plėtrai 2017-2030“. Vyriausybė pagal ją šiuo metu rengia priemonių planą, kuriuo remiantis bus siekiama regionų skirtumus ir jų potencialą sėkmingiau panaudoti šalies gerovei kurti. Taigi, galvosopis rimtas – kaip galų gale sukurti stiprius regionus. Juk tokį pažadą savo rinkėjams davė „valstiečiai“ ir jų vyriausybė.  Rengiamame plane priemonių įvardijama daug ir kai kurios būtų visai geros, jeigu būtų suskaičiuoti jų kaštai ir finansavimo šaltiniai. Deja, valdantieji, įgyvendindami mokesčių reformą, numojo ranka į regionų poreikius, o be finansavimo „Baltoji knyga“ gali taip ir likti tiesiog baltais lapais. Kol kas valdančiųjų rinkiminiai pažadai regionams nepildomi. Į regionus neiškeliamos nei ministerijos, nei naujai sukurtos valstybės įmonės, tokios kaip Valstybinių miškų urėdija, nei kuria ...

Dalia Savickaitė. Eksperimentas – ar išliks gyvybė Ignalinos rajone?

Dalia Savickaitė. Eksperimentas – ar išliks gyvybė Ignalinos rajone?

Utenos regionas įdomus ir Lietuvai, ir pasauliui. Čia atliekamas eksperimentas su gyvais žmonėmis: ar išliks gyvybė šiame regione, kuomet radioaktyvių atliekų saugykloje pasibaigs šių atliekų saugojimui skirtas laikas. Jis trumpas – 25 metai, o kas toliau? Niekas nežino. Liepą Visagine lankėsi ES politikų komanda, kurioje ir buvęs ilgametis Ignalinos rajono meras B. Ropė. Susirinkusieji svarstė, kaip vyksta atominės elektrinės uždarymo darbai, kaip tvarkytis su finansavimu, skirtu jiems atlikti. Nekalbėta, kas bus su išmontuotomis radioaktyviomis atliekomis, neaptarinėta, kad Lietuva – kaip ir su atomine elektrine (AE), taip ir su saugykla – lieka branduoline valstybe, neaptarta, kas darytina, ištikus avarijai, kad būtų garantuota medicininė pagalba, paruošti keliai evakuacijai, kur slėptuvės, kaip bus sprendžiamos problemos, jei avarijos vienu metu įvyks ir Astrav ...

Vaidas Rusys. Daugiau pinigų – mažiau laisvės

Vaidas Rusys. Daugiau pinigų – mažiau laisvės

Šiauliai yra senas miestas. Senesnis negu Vilnius visu šimtu metų. Šiauliai taip pat yra labai įdomus miestas. Turime labai įdomų ir kitokį merą, turime labai keistą skardinę lapę, nukopijuotus nuo Kauno „Mes tvarkomės“ plakatus ir išraustas gatves bei nuolatines tapatumo diskusijas – miestas Šiauliai ar ne. Nuo šių metų turime ir administracijos direktoriaus sprendimą, kad Šiauliai bus vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame negalima savivaldybės skelbiamuose projektose numatyti maisto prekių ir maitinimo paslaugų. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) prezidentas kalba, kad „neturiu informacijos, kad kuri nors kita savavivaldybė projektuose skirtuose skatinti NVO veiklą draudžia pirkti maisto ar maitinimo paslaugas. Jaunimo organizacijos ir apskirtai NVO sektorius vykdo nemažai mokymų, renginių ir susitikimų, kuriems būtinas maitinimas. Šių susitikimų metu ...

G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

Regionai nuskurdo, nes ligšiolė valdžia viską matavo vien ekonomine nauda: apsimoka tai ar ne? Miestų ir miestelių aikštės, keliai sutvarkyti, tik žmonių, galinčių dirbti ir užsidirbti, mažėja. Nors vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje kaimo vietovėse gyvena daugiau negu pusė visų gyventojų, yra Lietuva. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Lietuvai reikia galvoti apie tikrą regionų politiką, apie didesnį savivaldybių savarankiškumą, galių ir įgaliojimų suteikimą, apie darbo vietų kūrimą. Metas nustoti kalbėti apie pinigų efektyvumą ir pradėti galvoti apie vienodas visų Lietuvos žmonių teises į galimybes. – Politikai įvairiuose kontekstuose yra pamėgę Lietuvą suskirstyti į dvi. Vieni tokia retorika palydi pajamų nelygybės statistiką, kiti – kalbėdami apie emigraciją, treti – apie didžiųjų miestų ir regionų atsk ...

Kodėl Valstybinių miškų urėdija pelnosi brangindama malkas gyventojams?

Kodėl Valstybinių miškų urėdija pelnosi brangindama malkas gyventojams?

Valstybinių miškų urėdija pripažįsta, kad malkos šiemet pabrangino penktadaliu ir ketina jas dar branginti, taip pat ciniškai skelbia, kad valstybinė įmonė tokiu būdu didina pelną. „Žmonėms, malkas naudojantiems šildymui, ši žinia reiškia nemenkas papildomas išlaidas. Namų šildymui malkas kaip kurą dažniausiai naudoja rajonų gyventojai, kurių daugelis – pensininkai. Dirbančiųjų rajonuose vidutinės pajamos atitinkamai yra mažesnės negu dirbančių didmiesčiuose. Be to, jiems, skirtingai nuo centrinio šildymo sistemomis besinaudojančių didmiesčių gyventojų, netaikomas lengvatinis Pridėtinės vertės mokesčio tarifas“, – sako Seimo socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Kol kas regionų žmonės jaučia tik didėjančias išlaidas šildymui. Jis siūlo ir Seime užregistravo įstatymo pataisą, kad lengvatinis 9 proc.  PVM tarifas būtų taikomas ir besiš ...

Close