mokyklos Archives - Page 5 of 7

Po pokalbio su ministru Algirdu Monkevičiumi – klausimų daugiau negu atsakymų

Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Rugsėjo 1-osios išvakarėse pakvietę švietimo, mokslo ir sporto ministrą paaiškinti, kodėl vėluojama ir kaip rengiamasi ugdymo procesui COVID-19 pandemijos sąlygomis, sako, kad po pokalbio su Algirdu Monkevičiumi klausimų daugiau negu atsakymų. Konkrečių atsakymų taip ir negavome – nei dėl saugumo užtikrinimo darželiuose bei mokyklose, nei dėl skaitmeninių priemonių, nei dėl lėšų joms įsigyti, nei skaitmeninio turinio. „Po susitikimo tapo aišku, kad pačiai Rugsėjo 1-ajai, mokslo metų pradžiai pasirengta, o kas bus toliau – ministras nemažai kalbėjo, bet konkrečių atsakymų taip ir negavome – nei dėl saugumo užtikrinimo darželiuose bei mokyklose, nei dėl skaitmeninių priemonių, nei dėl lėšų joms įsigyti, nei skaitmeninio turinio. Man žinoma, kad kai kurios mokyklos gavo po penkis papildomus kompiuterius, o kaip mokytojai di ...

G. Paluckas: švietimo ministras A. Monkevičius nesusitvarko, todėl rugsėjį mokyklose vyraus chaosas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas perspėja, kad rugsėjį šalies mokyklose gali įsivyrauti chaosas, nes dėl švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus neveiklumo lig šiol nėra aišku, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas. „Akivaizdu, kad ministras pasiruošimo mokslo metams laikotarpį pramiegojo. Liko kelios dienos, bet mokyklos, mokytojai ir tėvai realiai nežino, kaip bus organizuojamas mokymosi procesas, galų gale, kaip bus su mokslo metų atidarymo šventėmis, mokinių maitinimu ir taip toliau. Tai yra neveiklumo pavyzdys“, – teigia G. Paluckas. Akivaizdu, kad ministras pasiruošimo mokslo metams laikotarpį pramiegojo. Liko kelios dienos, bet mokyklos, mokytojai ir tėvai realiai nežino, kaip bus organizuojamas mokymosi procesas. Politikas pabrėžia, kad ministerijos paskelbtos rekomendacijos, kaip elgtis pandemijos sąlygomis ugdym ...

Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Koronaviruso pandemijos primestas karantinas išryškino tas švietimo bėdas, kurios ilgai buvo dangstomos. Lietuvos mokinių pasiekimai – žemesni nei Europos vidurkis, nors, pavyzdžiui, estai, pirmaujantys rezultatais, švietimui išleidžia mažiau pinigų nei Lietuva. Mokytojų algos, nors Lietuva skelbia, kad „mokytojas – prestižinė profesija“, – dugne. Valstybinių darželių irgi trūksta. Įvedus karantiną, trūko ir privačių mokyklų bei darželių pūlinys. Iš tėvų jie rinko įmokas, nors pamokų ar užsiėmimų kurį laiką nevedė. Taigi pats laikas peržvelgti švietimo sistemos ydas ir imtis pokyčių. Aiškėja, kad pinigų didinti pedagogų algoms yra, tik jie pasiekia ne tuos darbuotojus, kuriems labiausiai jų reikia. Niūrioji diagnozė – skaičiais Finansų ministerijos duomenimis, šiemet švietimui Lietuvoje skirta apie 2,4 mlrd. eurų. Vertinant švietimui skiriamo ...

Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Pandemija atidengė didžiuosius šeimų skaudulius, kurie niekur nedings ir jai atsitraukus. Kokybiškas būstas, darželis vaikams ir mokykla – tai kiekvienos šeimos, kiekvieno piliečio teisė. Bet ką daryti, jei nėra pinigų? Yra daugybė atvejų, kai bankai neteikia būsto paskolos, kai tėvai – valstybės tarnautojai ir jų pajamos yra per menkos. Tokios šeimos įstringa finansinių problemų rate. Maža to, karantinas sustabdė daug smulkaus ir šeimų verslų. Jų santaupos sparčiai senka, bet įsipareigojimai komunalininkams, būsto nuomotojams ar bankams už paskolas niekur nedingo. Tokias ir panašias ilgai nespręstas problemas koronaviruso pandemija tik paaštrino. Būstas – esminis poreikis „Būstas yra esminis visų šeimų poreikis, o kartu – ir socialinė teisė. Vis dėlto socialinio būsto pasiūla Lietuvoje yra labai menka, o nekilnojamojo turto kainos – didelės. Taigi, įpirkti ...

Robert Duchnevič. Ar pakaks politinės valios išspręsti tautinių mažumų mokyklų problemas?

Šimtadieniai jau pasibaigė, artėja brandos egzaminai. O kartu su jais atnaujinama diskusija dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino lietuviakalbių ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams problemų bei privalomų tautinių mažumų kalbų brandos egzaminų grąžinimo. Nesu nusiteikęs prieš lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą visiems mokiniams, tačiau 2011 m. konservatorių ir liberalų lyderių prastumta švietimo reforma, kuri šį egzaminą suvienodino, buvo paruošta netinkamai, skubota ir net galimai antikonstitucinė. Niekas net nebandė išnagrinėti vėlesnių brandos egzaminų rezultatų ir jais remiantis koreguoti minėtų lengvatų apimtį ir pobūdį. Tiesiog kiekvienais metais lengvatų buvo vis mažiau. O rezultatai vis blogėjo. Teisinėje valstybėje negalima suvienodinti egzaminų reikalavimų, mokiniams nesuteikus nei įrankių, nei laiko pasiruošti naujiems reikalavimams į ...

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Švietimo ekspertai konferencijoje „Europos švietimo kelrodis“ Vyriausybės pasiūlytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai, tačiau daliai naujų iniciatyvų linkę pritarti. Konferencijoje diskutavę ekspertai pateikė ir pasiūlymus, kaip derėtų dokumentą keisti. Stepono Kairio fondo ir europarlamentaro Juozo Oleko surengtoje konferencijoje Kaune pranešimus skaitė ir apie švietimo ateitį diskutavo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, doktorantė Olga Suprun, doc. dr. Rimantas Vaitkus, prof. habil. dr. Dobilas Kirvelis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. Konferencijoje dalyvavo ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, universitetų rektoriai, per 100 švietimo sistemos ekspertų ir LSDP švietimo politikos fo ...

Socialdemokratai ragina spręsti švietimo krizę: šimtai mokyklų – vis dar be vadovų

Šimtai Lietuvos mokyklų, neturinčių nuolatinių vadovų – aiškus signalas, kad direktorių atrankos tvarka prasilenkia su realybe ir valdantieji šią problemą turėtų spręsti nedelsiant, teigia Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas. Pasak socialdemokrato, susiklosčiusi situacija – kritinė: savivaldybių duomenimis, iki spalio 1 d. buvo paskelbti 159 konkursai eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, tačiau pavyko išrinkti 60 įstaigų direktorius. Beveik 100 konkursų, anot J. Sabatausko, sužlugo. „Kai kur net neatsiranda norinčių kandidatuoti į mokyklos direktorius. Atsakomybė čia didžiulė, ypač po etatinio apmokėjimo įvedimo, o kandidato kompetencijų vertinimo kriterijai labai sudėtingi. Ką reiškia mokyklai dirbti be nuolatinio vadovo? Nukenčia viso darbo organizavimas, sudėtinga ir mokytojams, krenta mokinių mokslo kokybė. Valdantieji turi nedelsdami taisyti situaci ...