koronavirusas Archives - Page 7 of 15

G. Paluckas: Vyriausybė turi nutraukti eksperimentus su žmonių sveikata (papildyta statistika)

Gydymo įstaigose tįstant eilėms ir aiškėjant, kad šiemet Lietuvoje mirė 700 žmonių daugiau nei pernai, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas Vyriausybę ragina pasimokyti iš karantino metu darytų klaidų. „Sveikatos politikos formuotojai pamiršo, kad ligoninės turi mažiausiai dvejas duris. Nepaisant koronaviruso, planinės paslaugos žmonėms turi būti užtikrinamos ir teikiamos. Tam visos galimybės yra ir kai kuriose įstaigose visa tai yra sustyguota“, – pažymi G. Paluckas. Jis ragina Vyriausybę peržiūrėti sveikatos paslaugų teikimo tvarką, suteikti daugiau galių dėl to spręsti pačioms įstaigoms. „Vyriausybė turi nutraukti eksperimentus su žmonių sveikata ir mokytis iš padarytų klaidų“, – teigia politikas. LSDP pirmininkas akcentuoja, kad sveikatos paslaugų teikimo organizavimas turi būti nedelsiant sutvarkytas, antraip ir toliau ...

Julius Sabatauskas. Mirtina statistika: per karantiną žmones kirto visai ne koronavirusas

Karantino statistika, kai paaiškėjo, kad per suvaržymų laikotarpį Lietuvoje mirė beveik 700 žmonių daugiau negu tokiu pačiu laiku pernai, šokiravo visuomenę – per karantiną baisiausias buvo ne koronavirusas. Tačiau į nepatogius klausimus lig šiol neatsakyta. O statistika sukrečianti: šiemet – 700 mirusiųjų daugiau nei 2019 metais. Deklaruojama, kad nuo Covid-19 per tą laikotarpį mirė 81 žmogus. Kodėl mirtingumas išaugęs dar 600? Dėl koronaviruso be diagnozės? Dėl kitų ligų, nesulaukiant pagalbos? Nenuostabu, kad visuomenei palikta pačiai aiškintis smarkiai išaugusio mirtingumo priežastis. Daugelis žmonių, kas per karantiną susidūrė su sveikatos problemomis, jau suprato, kad ir susirgusiųjų gydymas per karantiną buvo pačių ligonių reikalas. Žiniasklaida mirga marga nuo skaudžių nesulaukusiųjų medicininės pagalbos istorijų, dar daugybė jų nutylima. Nes jei baigėsi ...

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Milijardinė Lietuvą pasieksianti Europos Sąjungos (ES) investicijų banga – išskirtinė galimybė pagaliau investuoti į tai, kas labiausiai atsiperka – visų Lietuvos žmonių sveikatą, išsilavinimą, tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas. Kitąmet ateina ketvirtoji Europos Sąjungos investicijų banga, kurią pirmą kartą istorijoje sudaro du blokai – Daugiametė 2021‒2027 m. finansinė programa (DFP) ir Europos ekonomikos gaivinimo fondas, kuris susijęs su COVID-19 krizės padarinių įveikimu. Lietuvai tai reiškia, kad per ateinančius septynerius metus šalies ūkį pasieks apie 14,6 mlrd. eurų: Sanglaudos politikai – 6,2 mlrd. eurų, 5 mlrd. eurų – kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, iš Ekonomikos gaivinimo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar apie 3 mlrd. eurų iš to paties fondo Lietuva galės pasiskolinti. Visi šie pinigai skirti ne tik ekonomik ...

Modesta Petrauskaitė. Popsas užkniso juodai

Motinos, Tėvo, Moters, Konstitucijos dienos – graži ir jau ilgus metus gyvuojanti tradicija, kai sveikiname tuos, kurie mums svarbūs. Turbūt, jau sunku įsivaizduoti pirmąjį gegužės sekmadienį be gėlėmis nešinų žmonių, skubančių pasveikinti savo mamas, močiutes, tetas, krikštamotes ar net žmonas. Nenumaldomai artėjant rinkimams, grupelė skirtingų frakcijų Seimo narių siūlo atmintinų dienų sąrašą papildyti ir Senelių diena. Ji būtų minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Pagrindinis tokios dienos įtraukimo į sąrašą argumentas – ,,glaudesnio ryšio tarp kartų kūrimas”. Iniciatyva, išties, sveikintina. Tačiau kodėl ilgą laiką visų iniciatyvų pakraščiuose buvę senjorai staiga sulaukė tiek daug politikų dėmesio? Kaip ir dauguma žmonių, aš savo senelius sveikinu Motinos ir Tėvo dienos proga. Parlamentarės, iniciavusios Senelių dienos įteisinimą, sako, kad šiais laikais vaikai ...

Vilija Blinkevičiūtė: „Korona atskleidė ir mūsų valstybės skaudulius“

Vilija Blinkevičiūtė prisipažįsta dabar retai besišypsanti: „Neišspaudžiu tos šypsenos, juolab kad dažnai ir nebejuokinga“. Labiausiai neramu dėl senjorų ir žmonių, praradusių darbą, pajamas. „Krizė apnuogino mūsų valstybės problemas. Socialines, sveikatos apsaugos, švietimo. Ta korona labai aiškiai parodė, kad per mažai investuojama į šias sritis. Į žmones. Ir ne tik Lietuvoje“, – teigia Vilija. Apie krizę ir gerovės valstybę - Gerbiama Vilija, dar taip neseniai skambėjo tikslas – gerovės valstybė. Šiandien tikslas – išgyventi, siekti mažesnių krizės pasekmių. Gerovės valstybė – jau praeitis? - Taip, dabar būtina suvaldyti krizę, sušvelninti jos pasekmes. Ir labai gaila, kad tos gerovės valstybės dar nesame sukūrę, nes šiandien būtų didesnė pagalba ir žmonėms, ir verslui. Ir dabar kaip niekada, ištikus krizei, akivaizdu: per mažai buvo investicijų į sveikatos ...

G. Paluckas: pacientai kenčia, nes medikai yra įbauginti privalomų A. Verygos rekomendacijų

Premjerui Sauliui Skverneliui svarstant karpyti finansavimą gydymo įstaigoms, kurios neskuba atkurti teikiamų paslaugų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad dėl susiklosčiusios situacijos atsakingas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. G. Paluckas sveikatos apsaugos ministrą ragina nedelsiant keisti rekomendacijas, o ne kaltinti gydymo įstaigas dėl to, kad šios tinkamai neatlieka darbo. Bausti įstaigas dabar atimant finansavimą reiškia viena: ir toliau jas žlugdyti ir atimti iš žmonių galimybę galų gale gauti tas planines paslaugas. „Dabar yra sukurta baimės ir grėsmės atmosfera, nes Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijos virto kone privalomomis. Štai pavyzdys: jei ligoninėje atsiranda užkratas, kažkas suserga, visa tai lydi ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl įstaigų vadovai i ...

Raminta Popovienė. Kaukių balius: šioje šalyje nėra vietos kitiems ligoniams

Per dvejus karantino mėnesius Lietuvoje nuo COVID-19 mirusių skaičius dar nuolat didėja. Dar vis krūpčiojame kone nuo kiekvieno pranešimo apie naujas koronaviruso aukas. Tuo tarpu kai kas suskaičiavo, pavyzdžiui, psichologas Gintaras Chomentauskas, kad tai sudaro mažiau nei vieną nuošimtį visų mirčių per šį laikotarpį. Kiekviena gyvybė yra nelygstamos vertės, artimiesiems netekties skausmas yra nepagydomas. Tačiau visų kitų – mirusių nuo infarkto, insulto, pankretito, piktybinių navikų, žuvusių keliuose, nusižudžiusių – per tą laiką lyg ir nepastebėta, nors nuo kai kurių ligų mirčių statistika irgi smarkiai išaugo. Dar visai neseniai medikai skelbė, kad širdies ir kraujagyslių ligos lemia net 57 nuošimčius visų mirčių, bet šiandien šių ligonių gelbėjimas atidėtas geresniems laikams. Dar visai neseniai medikai skelbė, kad širdies ir kraujagyslių ligos lemia net ...