Algis Vaičeliūnas. Koronavirusas apnuogino politikų veidus: (ne)veikimas  ne laiku  ir ne vietoje

Algis Vaičeliūnas. Koronavirusas apnuogino politikų veidus: (ne)veikimas ne laiku ir ne vietoje

Ar koronaviruso pandemija Lietuvą užklupo lyg perkūnas iš giedro dangaus? Tikrai – ne. Ar nėra mūsų šalyje kompetentingų specialistų, kurie suprastų, ką tokioje situacijoje reikėtų daryti? Yra. Negana to, premjeras Saulius Skvernelis nuolat kartoja, kad ir pinigų kovai su pandemija yra pakankamai. Tai kodėl slidinėjame lygioje vietoje, kodėl Lietuvoje jau daugiau nei šimtas medikų užsikrėtę visą pasaulį siaubiančiu virusu, kodėl kone kasdien matome ir girdime apie neatleistinas valdžios klaidas? Šio „slidinėjimo“ kaina – visuomenėje tvyrantis valdžios veiksmų vertinimas: meluoja, vėluoja, nesuskaičiuoja, ir t.t. Ir niekas negalėtų teigti, kad kova su ekstremalia situacija nevyksta – tikrai vyksta. Tačiau ar Prezidentas, Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybės ekstremalių situacijų centras dirba efektyviausiai ir naudingiausiai visuomenei? Abejotina. ...

Arkadijus Vinokuras. Panika ir panieka

Arkadijus Vinokuras. Panika ir panieka

Kai valstybės vadovai neturi jokios krizės valdymo patirties, visuomenėje kyla panika. Kai vadovai bando užtušuoti savo neįgalumą autoritariniais metodais, jie rodo panieką visuomenei. Beprasmiška  kaltinti SAM ministrą A. Verygą už kelis kartus per dieną keičiamus įsakymus. Nes jį paskyrę yra tokie patys nepatyrę, todėl nesugebantys konstruktyviai valdyti krizės.  Regis, sunkiai suvokdami, kad ant kortos – žmogaus gyvybė. Ir laisvė. Apie paniką. Norėdamas kaip nors įrodyti savo nesamus gebėjimus  ministras  A. Veryga net apsirėdė  šaulių uniforma. Šitaip savo kovą su virusu jis kilstelėjo į Servanteso „Don Kichoto“ tragiškomišką lygį. Tą lygį, kai jau nebežinai, ar verkti, ar juoktis. Jeigu jis tikrai yra tarnavęs karinėse pajėgose bent leitenantu, turėtų žinoti, kaip formuluojami kariuomenės vado įsakymai. Jie – ir tai svarbiausia – remiasi karinės vadovybės sufo ...

Jolanta Butkevičienė. Kamufliažinis ministras – kodėl visuomenei tinka, o gydytojams ne

Jolanta Butkevičienė. Kamufliažinis ministras – kodėl visuomenei tinka, o gydytojams ne

Visuomenė netikėtai atlyžo dėl kamufliažine uniforma pasipuošusio Verygos. Uniformuoti vyrai visada imponuoja, tad ministro reitingas pakilo. Tik keista, kad pandemijos metu tapęs vyriausiuoju šalies daktaru, Veryga užsivilko ne medicininį chalatą – juk jis ne ką prasčiau padeda tapti TV žvaigžde. Jei netikite, klauskite daktaro. Nuo ko, užsimaskavęs karine uniforma, bando pasislėpti ministras: ar nuo tuščio rezervo, ar nuo COVID-19? Žinoma, reikia nepamiršti, kad „vyriausiasis ligoninių vadas“ tų chalatų taip ir nesugebėjo parūpinti – tad kai savas rezervas tuščias, belieka naudotis kariuomenės atsargomis. Tik kyla klausimas, nuo ko, užsimaskavęs karine uniforma, bando pasislėpti ministras: ar nuo tuščio rezervo, ar nuo COVID-19? Juk kamufliažas reikalingas tam, kad kare ar mūšyje liktum priešo nepastebėtas. Verygos maskuotė daliai visuomenės įspūdį jau padar ...

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Trečia karantino savaitė. Uždaryta valstybė, kartu su sienomis ir parduotuvėmis, barais ir užkalti Žalgirio arenos langai. Vienas po kito kylantys visuomeniniai judėjimai ir valstybės aparato melas apie geriausią pasiruošimą virusui Europoje. Vengdami visų karo su visais ir siekdami asmeninio saugumo, piliečiai savo valią ir savo saugumą perduoda valstybei, kuri užtikrina jų (pirmiausia) saugumą, taip pat teisinį reguliavimą bei teisingumą. Tai – socialinis susitarimas: tarp mūsų, kaip piliečių, ir valstybės. Problema, kad šis socialinis susitarimas buvo sulaužytas tada, kai jo labiausiai reikėjo. Ramūno eilinis kalbėjimas apie geriausią pasiruošimą Europoje, vyriausybės tikinimai apie viskuo aprūpintus medikus, pramiegoti reagentų pirkimai. Situacijos realybė, kurios mes, kaip piliečiai, negalime objektyviai pažinti dėl informacijos stokos. Ją valdanti vyriausyb ...

Eugenijus Sabutis. Šiandien – krizė, o rytoj?

Eugenijus Sabutis. Šiandien – krizė, o rytoj?

Kelis mėnesius, o ypatingai pastarąsias kelias savaites sunku nepasimesti informacijos sraute apie pasaulį užklupusį koronavirusą. Informaciniai portalai, socialinė erdvė, televizija, radijas, pagaliau – tiesioginius pokalbius kasdieną pradedame ir baigiame dalindamiesi naujienomis, žiniomis, gandais ir viskuo, ką tik galime pasakyti apie koronavirusą. Viruso pradžia, plitimas, pasaulio bendruomenės, Europos Sąjungos, kitų valstybių, pačios Lietuvos, jos valdžios, politikų, savivaldybių, verslo ir paprastų žmonių veiksmai, neveikimas, reagavimas ar nereagavimas, laiku ar ne laiku, „turėjo būti padaryta“ ar „nepadaryta“. Visame šiame tikros ar tik tariamos informacijos vandenyne beveik nepastebimi tie balsai, kurie nekritikuoja, nemoralizuoja, neieško kiekviename žingsnyje klaidų, o sako, ką turėsime padaryti, ką būtina padaryti netolimoje ateityje, kai ši krizė ...

Orinta Leiputė. Apie darbą Karštojoje koronos linijoje: juokus labai greitai pakeitė žmonių nerimas

Orinta Leiputė. Apie darbą Karštojoje koronos linijoje: juokus labai greitai pakeitė žmonių nerimas

Vis sulaukiu klausimų: „Kaip sekasi?“, „Kodėl nusprendei ten eiti savanoriauti?“. Šis visas karantino laikotarpis – tai  didžiulis išbandymas ir mums visiems, ir kiekvienam asmeniškai. Kol virusas buvo toli, už daug kilometrų, atrodė, kad mūsų tai nepalies, gal bus tik vienas kitas atvejis, tačiau realybė pasirodė kiek kitokia. Jau prieš pat paskelbiant karantiną „rijome“ kiekvieną informacijos trupinį: kas, kur, kaip, kiek? Kokioje šalyje yra užsikrėtusių? Na, ir staiga viskas persikėlė čia pat, pas mus. Sėdėti namuose ir tik stebėti, kas vyksta – negalėjau. Pro akis socialiniuose tinkluose  praslinko žinutė iš Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, kad reikalingi savanoriai, galintys dirbti Karštojoje koronos linijoje 1808. Iš pradžių jie ieškojo studentų. Po kurio laiko žinutė pasikartojo – pakviesti visi, galintys savanoriauti. Negalėjau likti nuošalyje ...

Matas Skamarakas. Kitokios Velykos

Matas Skamarakas. Kitokios Velykos

Viruso užpultas pasaulis laukia Velykų. Visose krikščioniškose šalyse tradicijos panašios: Velykų rytą žmonės traukia į bažnyčią, šventina verbas, margučius, o po Šv. mišių su artimaisiais sėda prie Velykų stalo. Šios Velykos Lietuvoje bus kitokios. Mišias žmonės stebės TV ekranuose, o aplink šventinį stalą susės tik namiškiai. Gali būti, kad ir stalas bus kuklesnis nei bet kada. Virusas su visomis savo, tarp jų ir ekonominėmis,  pasekmėmis daugiau ar mažiau palies kiekvieną šeimą. Nepriteklių žmonės yra patyrę ir anksčiau, tačiau prie kuklesnio stalo prisidės ir ribotos galimybės apsilankyti parduotuvėse. Ypač sergantiems, atokiau gyvenantiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Inicijuojama įvairių pagalbos centrų veikla (socialdemokratai taip pat sukūrė tokį Savitarpio pagalbos centrą), siekiant padėti žmonėms, kurie dėl sveikatos specialistų rekomendacijų ir įvairių ...

Close