Darius Razmislevičius. Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

Darius Razmislevičius. Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

Šiuo metu tarptautinis Kauno oro uostas yra antras pagal dydį visoje Lietuvoje. Per praėjusius metus jame apsilankė 1160 tūkst. keleivių, atlikta 9886 skrydžiai ir pergabenta 319 tūkst. krovinių. Kad ir kaip atrodytų netikėta, tačiau visi šie statistikos rodikliai yra daug aukštesni, jeigu lygintume juos su Vilniaus oro uostu. Tačiau daugiausiai investicijų ateinantiems metams ir vėl nuspręsta skirti sostinei. Kyla klausimas, kodėl finansinė parama neskiriama tiems, kurių rezultatai geresni, o potencialas didesnis? Kauno tarptautinis oro uostas tikrai galėtų būti ne antras, bet pirmas! Kaip rodo valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ praėjusių metų ataskaitos, Vilniaus oro uosto keleivių skaičius per pastaruosius metus pakilo tik 2 %, kai Kauno rodikliai siekia net 15 %. Tokia pati statistika kalbant ir apie skrydžius: Vilnius per pastaruosius metus atliko ...

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Raminta Popovienė. Žemasis politikos pilotažas – atkeršijo vaikams

Oficiali informacija: nuo  sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikų tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune,  už vaiko ugdymą kasdien reikia mokėti po 9,20 euro. Jeigu gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs vienas iš vaiko tėvų, ugdymo darželyje diena kainuos perpus pigiau. Jei abu vaiko tėvai yra Kauno miesto gyventojai, tuomet už darželyje praleistą savo vaiko dieną mokės tiek pat, kiek pernai – 0,58 euro. Greta ugdymo mokesčio tėvams privalu mokėti ir už vaikų maitinimą darželiuose per mėnesį – 60-70 eurų.  Kauno rajonas sulaukė keršto akcijos –  V. Matijošaitis pademonstravo paties žemiausio lygio savo politinį pilotažą – atkeršijo Kauno rajono vaikams, keliolika kartų padidindamas mokestį už darželius. Kauno rajono vaikų ugdymas miesto darželiuose pabrango iki kelių šimtų eurų po to, kai Kauno miesto meras gavo atkirtį savo ...

R. Budbergytė: Žemės ūkio ministerijos perkėlimas – pinigų švaistymas pustuštėms patalpoms išlaikyti

R. Budbergytė: Žemės ūkio ministerijos perkėlimas – pinigų švaistymas pustuštėms patalpoms išlaikyti

Seimo socialdemokratų partijos frakcija gavo atsakymus, kiek valstybei kainavo „valstiečių“ užmojai iškelti Žemės ūkio ministeriją. „Valstiečiai“, gavę valdžią, žarstėsi ne tik nepamatuotais pažadais, bet ir mūsų visų pinigais. Tas Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nuo pat pradžių atrodė tik kaip viešųjų ryšių akcija – štai mes rūpinamės regionais. Iš tikrųjų jokio rūpesčio nesimatė, tik pinigų leidimas vėjais. Todėl paprašėme konkrečių skaičių – kiek lėšų skiriama ministerijos perkėlimui“, - sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Paaiškėjo, kad per 8 mėnesius – nuo balandžio iki metų pabaigos – ministerijos perkėlimo planavimui ir perkėlimui išleista 69 939,51 euro, iš jų patalpų nuomos vertinimo ir perkėlimo studijai 8 833,00 eurai. Didžiąją dalį išleistų pinigų, pagal Žemės ūkio ministerijos paaiškinimą, sudarė projekto vadovės darbo ...

Seime statomos užtvaros V. Matijošaičio užmojams  - dėl prijungimo siūloma apklausti visą Kauno rajoną

Seime statomos užtvaros V. Matijošaičio užmojams – dėl prijungimo siūloma apklausti visą Kauno rajoną

Seimas nusprendė imtis socialdemokratų siūlymo reglamentuoti gyventojų apklausas dėl galimų teritorijų keitimų. Seimui pateiktame įstatymo pakeitime siekiama, kad gyventojų apklausoje balsuotų ir  savo nuomonę galėtų pareikšti visi tos  savivaldybės teritorijoje gyvenantys gyventojai, kurios teritoriją planuojama prijungti. Teritorijų pakeitimai gali turėti pasekmių ne tik prijungiamų teritorijų, bet ir aplinkinių teritorijų gyventojams. „Šalies vidaus teritorijų keitimas gali turėti gilias socialines, ekonomines, aplinkosaugines, teisines ir politines pasekmes. Todėl šiuo klausimu turi būti atlikta ne tik išsamios studijos ir analizės, bet ir apklausti visos teritorijos, pavyzdžiui, skaidomos savivaldybės gyventojai. Teritorijų pakeitimai gali turėti pasekmių ne tik prijungiamų teritorijų gyventojams, bet ir aplinkinėse, neprijungiamose teritorijose gyvenantiem ...

Aurimas Rabačius. Gaisras Kauno daugiabutyje

Aurimas Rabačius. Gaisras Kauno daugiabutyje

Kad Kauno mieste, Biržiškų g., griūva daugiabutis, pranešta dar liepos mėnesį. Apie žmonių nelaimę tuomet sužinojo ne tik Kauno miesto ar Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos specialistai, tačiau ir visa Lietuva. Įvykis plačiai nušviestas žiniasklaidoje, į Kauną suvažiavo kone visų Lietuvoje veikiančių televizijų žurnalistai. Neabejoju, sužinojo ir Kauno miesto meras. Tačiau jam prireikė bene trijų mėnesių, kad susiruoštų atvažiuoti į įvykio vietą, apžiūrėtų daugiabutį, pakalbėtų su gyventojais ir galų gale pažadėtų, kad namas bus sutvarkytas ir gyventojai kada nors galės grįžti į savo namus. Pasirodo, skylantys Kauno daugiabučiai – jokia naujiena. Panašus atvejis Kaune fiksuotas dar gegužės mėnesį. Ir tuomet į įvykio vietą sugužėję įvairių institucijų valdininkai tik konstatavo faktą bei nustatė priežastis. Abiem atvejais institucijos bėga paskui traukinį. ...

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Dar pamenate šį Visvaldo Matijošaičio pareiškimą? Po rinkimų visagaliu pasijautęs savivaldybių asociacijoje jis stojo prieš kitų miestų merus ir pamokė juos demokratijos pagrindų. Šiuolaikinės Kauno demokratijos. Tada pirmą kartą garsiai nuskambėjo V. Matijošaičio svajonės prie Kauno miesto prijungti Kauno rajoną. Kilo nemažas skandalas. Tik kas pasikeitė? Gal gyventojų norai? O kam jie įdomūs, jeigu V. Matijošaitis nutarė, kad turi būti kitaip. Po pareiškimo apie „gyventojų valios nupirkimą“ praėjo vos trys mėnesiai. Ir Kauno miesto meras žengė antrą žingsnį – pradėjo sukti projektą apie Kauno gyventojų apklausą. Į šį žaidimą jis mėgina įtraukti net ir Vidaus reikalų ministeriją. Kas tai? Cinizmas ar labai gerai apgalvota strategija? O gal tai tolimesnis V. Matijošaičio žaidimas su valdančiaisiais „valstiečiais“? Taip jau sutapo, kad neseniai namą prie Kauno ...

Raminta Popovienė. Nuo ko V. Matijošaitis gelbės Kauno rajoną?

Raminta Popovienė. Nuo ko V. Matijošaitis gelbės Kauno rajoną?

Kalbėdami apie savivaldą Lietuvoje, kaip vieną iš gerųjų pavyzdžių nuolat minime Kauno rajoną. Įvairiais rakursais - pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą - Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių. Didžiausias šio rajono įvertinimas yra augantis gyventojų skaičius. Šiandien Lietuvoje tai – išskirtinis rodiklis, nes tokias savivaldybes mūsų nukraujavusioje gyventojais šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kauno miestas tarp tų pirštų nepatenka, nes čia, Statistikos departamento duomenimis, gyventojų mažėja. Rugsėjo 1-ąją augantis Kauno rajonas pasitiko atidarydamas dvi pradines mokyklas, atnaujintus gimnazijų stadionus. Ši savivaldybė vadinama jauniausia Lietuvoje, nes čia gyvena didžiausias šalies gyventojų iki 19 metų skaičius. Sparčiai daugėjant g ...

Close