Vilija Blinkevičiūtė. EP perspėjo Londoną: „Brexit“ – ne žaidimas žymėtomis kortomis

Vilija Blinkevičiūtė. EP perspėjo Londoną: „Brexit“ – ne žaidimas žymėtomis kortomis

Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinėje Karalystėje (JK), taip pat ketinantiems ten gyventi ir dirbti, reiktų pasakyti atvirai ir sąžiningai: kol kas nėra aišku, kokios jų teisės ir kaip jos bus užtikrintos po „Brexit“, ateityje. Didžiąja dalimi tai lems Londono sprendimai. Šio mėnesio pabaigoje, jei neįvyks nenumatytų politinių drebėjimų, JK pradės išstojimo iš ES procesą. Iki metų pabaigos vyks pereinamasis, dar vienų derybų laikotarpis. Esama pagrįsto nerimo dėl JK veiksmų ir piliečių teisių užtikrinimo, kai šis pereinamasis laikotarpis baigsis. Kaip konkrečiai bus įgyvendintas jau pasiektas susitarimas tarp JK ir ES, kuriame numatyta piliečių (ir jų šeimų narių) teisių apsauga? Susitarime viskas gražu. Teoriškai. O kaip šios nuostatos bus įgyvendinamos praktiškai? Kaip, pavyzdžiui, JK veiks Nuolatinio gyventojo statuso sutei ...

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Po įtakingo Irano politiko ir generolo Soleimani nužudymo ir tariamo iraniečių atsako, kurio metu nežuvo nė vienas amerikietis, įtampa tarp Irano ir JAV šiek tiek atslūgo. Atsirado vilčių, kad nekils nei trečias pasaulinis, nei dar vienas didelis karas Artimuosiuose Rytuose. Nors prasidėjusių karo veiksmų išdavoje bei iraniečių kariškių klaidos išdavoje jau žuvo ukrainiečių lėktuvo ekipažas ir daugiau kaip pusantro šimto civilių, skridusių iš Teherano į Kanadą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas net rado gražių žodžių apie Irano valstybę, nors greit po to Baltieji rūmai paskelbė dar vienas ūkinio pobūdžio sankcijas Iranui. Kokios tai bus sankcijos dar neaišku, bet atrodo, kad jos, anot Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“, tampa JAV prezidento užsienio politikos mėgstamiausiu įrankiu, nustumdamos diplomatiją į antrą planą. Panašu, kad didelio karo D. Trum ...

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Daugelį metų labiau už kasdienį žmonių gyvenimą Europos Sąjungai rūpėjo bendra rinka, prekės, laisvas kapitalo judėjimas. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės buvo paliktos kiekvienos valstybės reikalui. 2017-ųjų pabaigoje, pagaliau, aukščiausios ES institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – įsipareigojo kurti Europos socialinių teisių ramstį. Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis (ir kas jau nuveikta)? Tai – 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisų. Nuo teisės į teisingą atlyginimą, sąžiningus darbo santykius iki teisės gauti kokybišką vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūrą. Pradėkime nuo pajamų. Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Mini ...

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Rasa Budbergytė. Už teisingesnę Lietuvą stipresnėje Europoje

Europos Sąjunga (ES) dažnam europiečiui atrodo kaip demokratijos, stabilumo ir socialinio teisingumo etalonas. Vis dėlto daugelyje Europos Sąjungos šalių auganti pajamų ir turto nelygybė, regionų netolygumai gimdo abejones dėl Europos ateities. Nepasitikėjimą Briuseliu lemia ir Jungtinės Karalystės chaotiškas mėginimas pasitraukti iš Bendrijos, ir didžiulis europinis biurokratizmas. Nesnaudžia ir priešiškos Europai jėgos iš Kinijos, Rusijos, kurios melagingomis žiniomis siekia suskaldyti Europą. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės, kartu su danais ir švedais, labiausiai pasitiki Europos Sąjunga ir optimistiškai žiūri į jos ateitį, kai kitų šalių piliečiai mažiau pasitiki Briuseliu arba jaučia įtampą ir baimę, kad dėl nuolatinių vystymosi netolygumų Europos Sąjunga sugrius. Mūsų gyventojai pasitiki Europos Sąjunga, bet tuo pačiu gana gerai žino ir problemas: infliacij ...

Lukas Vaigauskas. Brexit‘o viražai – žinom, ko nenorim, bet nežinom, ko norim

Lukas Vaigauskas. Brexit‘o viražai – žinom, ko nenorim, bet nežinom, ko norim

Kai atrodė, jog didesnės politinės sumaišties po to, kai britų parlamentarai atmetė TheresosMay ir Europos Sąjungos (ES) suderėtą pasitraukimo susitarimą jau negali kilti, neprognozuojami britų salų gyventojai nustebino. Antradienį Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose įvyko dar vienas posėdis, skirtas Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES ir jo sąlygų.Jei sausio 15 dienosbalsavimas, kai premjerė patyrė rekordinį pralaimėjimą (jos susitarimas buvo atmestas 230 balsų – didžiausias valdžios pralaimėjimas istorijoje), leido daryti šiokių tokių prielaidų apie tolimesnius jos veiksmus, tai antradienio balsavimas pasitarnavo priešingai, netgi įnešė komiškų elementų. Pradžiai – svarbiausi dalykai. Parlamentarai galėjo siūlyti savo pataisas Th. May planui ir dėl tų, kuriuos Bendruomenių rūmų pirmininkas išrinko, balsavo. Didžiausio susidomėjimo ir šansų surinkti ...

V. Andriukaitis: pavojai Lietuvai – ne vien iš Rusijos

V. Andriukaitis: pavojai Lietuvai – ne vien iš Rusijos

Lietuvoje kalbėdami apie saugumą dažnai galvojame vien apie Rusiją, tačiau pavojai kitose Europos vietose yra pavojai ir Lietuvoje, sako Europos komisaras Vytenis Andriukaitis. Apie tai jis kalbėjo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Quo vadis, Europa? Artėjantys rinkimai, hibridinės grėsmės ir vizija ateičiai“. „Europos Sąjungos (ES) projektas yra ir saugumo projektas. Lietuvoje dažnai mąstoma tik apie Rusiją, bet pažiūrėkite į Islamo valstybę, pažiūrėkite, kas darosi pietiniame ES pakrašty. Didžiulės spekuliacijos, migracija, prekiautojai žmonėmis ir srautai į Europą taip pat yra saugumo problema. Manoma, kad tai yra toli, tai ne mūsų bėdos. Bet tai yra saugumo bėdos. Saugumas turi būti matomas universaliai“, - tvirtino V. Andriukaitis. Paprašius pakomentuoti Europos kariuomenės idėją, eurokomisaras teigė, jog dabar tai yra utopija, tačiau ateityje turėsime ...

Keturi didieji socialdemokratijos principai (II)

Keturi didieji socialdemokratijos principai (II)

Nepriklausomybės akto signataras, Europos Komisijos narys, LSDP garbės pirmininkas, gydytojas, istorikas ir visuomenininkas Vytenis Povilas Andriukaitis sako: „Jei tik lūpomis, o ne širdimi kartojate apie ištikimybę keturiems principams – laisvei, lygybei, brolybei ir teisingumui, nesivadinkite socialdemokratais“. Apie socialdemokratijos idėją ir jos didžiuosius principus, tikrųjų vertybių paieškas, šiandienos Lietuvos ir pasaulio politines aktualijas, istorines patirtis ir išgyvenimus interviu su eurokomisaru V. P. Andriukaičiu. 1990-1992 m. buvote Konstitucijos rengimo darbo grupės narys. Su kokiais iššūkiais ir problemomis buvo susidurta, rengiant Konstitucijos projektą. Dėl ko daugiausiai kilo diskusijų? Dar prieš Konstitucijos rengimą susidūriau su svarbių valstybei dokumentų tvarkymo reikalais. Dalyvavau 1990 m. Kovo 11-osios dokumentų rengimo darbo grup ...

Close