Europos Sąjunga Archives - Page 7 of 9

Rasa Budbergytė. Lietuvą pasieks milijardinė parama: pinigus turime investuoti į žmones, o ne betoną

Milijardinė Lietuvą pasieksianti Europos Sąjungos (ES) investicijų banga – išskirtinė galimybė pagaliau investuoti į tai, kas labiausiai atsiperka – visų Lietuvos žmonių sveikatą, išsilavinimą, tvarias ir gerai apmokamas darbo vietas. Kitąmet ateina ketvirtoji Europos Sąjungos investicijų banga, kurią pirmą kartą istorijoje sudaro du blokai – Daugiametė 2021‒2027 m. finansinė programa (DFP) ir Europos ekonomikos gaivinimo fondas, kuris susijęs su COVID-19 krizės padarinių įveikimu. Lietuvai tai reiškia, kad per ateinančius septynerius metus šalies ūkį pasieks apie 14,6 mlrd. eurų: Sanglaudos politikai – 6,2 mlrd. eurų, 5 mlrd. eurų – kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, iš Ekonomikos gaivinimo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų ir dar apie 3 mlrd. eurų iš to paties fondo Lietuva galės pasiskolinti. Visi šie pinigai skirti ne tik ekonomik ...

Antanas Valionis: „Atvedėme Lietuvą į Europą, dabar laikas atvesti Europą į Lietuvą“

Ilgametis ambasadorius ir užsienio reikalų ministras vienuoliktojoje, dvyliktojoje ir tryliktojoje Vyriausybėse, 2004-2008 m. Seimo narys Antanas Valionis šiandien su socialdemokratų komanda „šturmuoja“ Seimą, jis yra kandidatas Naujamiesčio-Naujininkų vienmandatėje apygardoje. Lengvai bendraujantis, gerai mokantis anglų, rusų ir lenkų kalbas, su žodynu ar be daug skaitantis čekų, slovakų, baltarusių, ukrainiečių, bulgarų, serbų, kitomis slavų kalbomis politikas, aktyviai reaguoja į Europoje ir Lietuvoje vykstančius įvykius. Buvęs užsienio reikalų ministras gerai supranta, kad gerovės valstybę sukurti galima tik bendromis jėgomis ir kad nuo vieno žmogaus pastangų tai nepriklauso. Antanas prisimena, kuomet dar būdamas doktorantu Varšuvoje, pasinaudojo kontaktais su Ministro Pirmininko Tadeušo Mazovieckio kabinetu ir suorganizavo premjerės Kazimieros Prunskienės 1 ...

J. Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių ragina stiprinti ES sveikatą

Europos Parlamento (EP) nario Juozo Oleko iniciatyva, EP nariai iš 14 šalių kreipėsi į Europos Komisiją bei Tarybą ragindami pradėti diskusijas apie sveikatos kompetencijos pasidalinimą tarp Europos Sąjungos bei šalių narių, ragindami stiprinti visuomenės sveikatą ES mastu. Europa išgyvena precedento neturintį iššūkį, kurį sukėlė COVID-19 pandemija. Tai sveikatos krizė, ekonominė krizė ir kylanti socialinė krizė. Šių krizių pažabojimas artėjančios Europos ateities konferencijos kontekste turėtų tapti diskusijų branduoliu, o rezultatas sveikatos klausimais vesti link šalių-narių susitarimo - dalį visuomenės sveikatos politikos kompetencijos perduoti Europos Sąjungai, teigia europarlamentarai. Dėl skirtingų gydytojų kompetencijų ar techninių galimybių žmonės, mirštantys nuo šių ligų vienose šalyse, gali būti veiksmingai gydomi kitose. Vienydamas jėgas ir palaiky ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį. Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų. Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje. Neseniai mano d ...

Raminta Jakelaitienė. Karantinas ir maistas – 5 žingsniai ir miestas atkurtų ryšį su kaimu

Pajuokausiu: ne veltui sakoma, kad kaimas be miesto gali išgyventi, tačiau miestas be kaimo – sunkiai įgyvendinama misija. Koronaviruso grėsmė žmonių sveikatai, net gyvybei, atskleidė esminę žemės ūkio priedermę, išryškino sektoriaus aktualumą. Pandemijos akivaizdoje poreikis apsirūpinti maisto atsargomis išryškėjo jau pirmosiomis karantino dienomis. Akivaizdu, jog vietinio maisto sistemos yra itin svarbios kaimo vietovių̨ ir miestų vystymuisi. To pagrindu kuriamos darbo vietos visuose susijusiuose sektoriuose, pradedant žemės ūkiu (ir jo technine infrastruktūra), baigiant maisto perdirbimo, transporto, prekybos, pakavimo, mažmeninės prekybos, maitinimo paslaugų sektoriais ir pan. Pažymėtina, jog visos pažangios šalys deda pastangas apsirūpinti vietiniu maistu. Vietinio maisto sistemos yra itin svarbios kaimo vietovių̨ ir miestų vystymuisi, todėl ...

V. Blinkevičiūtė: minimalus atlyginimas turi būti ir padoresnis, ir teisingesnis

Europos Komisija jau pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais – darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis – dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) skaičiavimo. Siūloma tartis dėl vienodos MMA skaičiavimo metodikos visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija siekia gauti informacijos, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas Europos Sąjungoje gautų teisingą MMA, užtikrinantį padorų pragyvenimą. Pokalbis su socialdemokrate Vilija BLINKEVIČIŪTE, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke. - Ką reiškia toks Europos Komisijos siūlymas? Ar visose šalyse norima nustatyti vienodo dydžio MMA? - Europos Sąjungoje kas dešimtas dirbantysis patiria skurdą. Čia yra esmė: uždirbant varganą atlygį neįmanoma pragyventi. Ir taip negali tęstis amžinai. Diskusijos vyksta pirmiausia dėl to, ar būtina imtis veik ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kokia turi būti minimali alga, kad užtikrintų padorų gyvenimą?

Lietuvoje vėl pradedamas sukti baubų malūnas. Šįkart dėl Europos Komisijos siūlymo tartis dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) skaičiavimo pagal vienodą metodiką visose Europos Sąjungos valstybėse. Europos Komisija jau pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais. Iš jų siekiama gauti informacijos, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas ES gautų teisingą MMA, užtikrinantį padorų pragyvenimą. Iš tiesų Europos Komisija nesiūlo (bent jau kol kas) jokių konkrečių sprendimų. Labiau panašu į norą išgirsti įvairiausias nuomones ir surasti atsakymą į klausimą: būtina imtis veiksmų bendrai visoje ES ar palikti MMA klausimus spręsti nacionaliniame lygmenyje, kaip ir yra dabar? Taigi koks turi būti tas MMA, kad jis būtų teisingas ir užtikrintų padorų gyvenimą, apie kurį kalba Europos Komisija? Riba: MMA – 60 procentų vidutinio darbo užmo ...